2021 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Šios dienos posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų ataskaitos pristatymą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, 2020 metų ataskaitoje pateikiamą statistiką, taip pat ir probleminius vaiko teisių užtikrinimo aspektus daugeliu atveju nulėmė pandeminio laikotarpio ypatumai. Viena didžiausių problemų kontrolierė įvardijo institucijų gebėjimo bendradarbiauti trūkumą, taip pat individualios pagalbos vaikui ir šeimai trūkumą, kritiškai įvertino bendro vardiklio taikymą kovoje su Covid-19 ugdymo ir švietimo procese.
Įvertinęs ataskaitoje išdėstytas problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės užtikrinti optimaliausias priemones švietimo, ugdymo, sveikatos srityse, siekiant maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes vaiko fizinei, emocinei, socialinei sveikatai pasibaigus pandemijai.
Kalbėdama apie individualių paslaugų stygių, E. Žiobienė atkreipė dėmesį į skaudžius skyrybų atvejus, kai reikia spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaiku klausimą. Pavyzdžiui, kai vaikas gyvena su mama, tėčio niekas nekonsultuoja, neparuošia trumpiems susitikimams su vaiku. Pagalba emocinių problemų turintiems vaikams biurokratiniu požiūriu yra suteikiama, tačiau kelia abejonių paslaugos kokybė (nepakankami atsižvelgiama į individualius poreikius arba pagalba suteikiama pavėluotai).
E. Žiobienė pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija dažnu atveju veikia tik kaip „gydymo ministerija“, o ne sveikatos. Kol liga nėra nustatyta – nėra ir prevencinės pagalbos. Dažniausiai vaikų problemos sprendžiamos tik per socialinės apsaugos prizmę, ir tai nėra gerai. Kontrolierės teigimu, švietimas gali daug kompensuoti užtikrinant vaiko sveiką gyvenseną, socializaciją, gerą emocinę sveikatą. Tačiau ydinga tai, kad įstatymu sureguliuoti dalykai dažnai susiaurinami savivaldos ar kitais poįstatyminiais teisės aktais.
Kontrolierė taip pat kalbėjo apie tai, kad nuotolinis ugdymas yra ypač žalingas vaikų socializacijai, todėl toks mokymo būdas galimas tik esant neatidėliotinai būtinybei. Dabar dažnai, anot pareigūnės, vaikai neina į mokyklas dėl prasto testavimo organizavimo. Blogai įvertintas ir bendro vardiklio taikymas, kai vaikai lieka mokytis nuotoliniu būdu tose vietovėse, kur nėra daug Covid-19 susirgimų atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Pasak E. Žiobienės, bet koks proporcingai nepagrįstas vaikų uždarymas namuose, vaikų eliminavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus, gresia vaiko, ypač paauglio, socializacijai ir fizinei būklei.
Kontrolierė kritiškai vertino vaiko teisių srities priskyrimą išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos nuomone, tai lemia, kad vienos ministerijos kritikuoja kitas, neprisiimdamos atsakomybės už savo sritį. Vaikas yra žmogaus teisių subjektas, ir jo teisės turi būti saugomos pagal pilnas visų sričių kompetencijas. Dabar vaiko problemos yra peradresuojamos vienų kitiems ir dėl to net ir teisingi biurokratiniai veiksmai vaikų ir šeimos situacijos realiai nesprendžia.
Daugiau informacijos suteiks:
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Lukšienė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
