Antžeminius lošimus automatų salonuose organizuojančios bendrovės ragina Vyriausybę ir Seimą skubiai reaguoti į finansiškai kritišką situaciją nuosaikių B kategorijos lošimų sektoriuje ir atsisakyti nebeaktualaus reikalavimo sujungti visus įrenginius į vieną sistemą, grąžinti specialiojo mokesčio tarifą į iki-pandeminį lygį, suteikti kompensacijas už patalpų nuomą ir jų išlaikymo išlaidas.
Kovo pradžioje Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (NLŽVA) Vyriausybei įteikė veiklos atnaujinimo planą, kuriame numatytos aukščiausio lygio saugios veiklos garantijos karantino laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas scenarijų sąlygas.
Per kovą gauti valstybės įstaigų (Finansų, Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ministerijų) atsakymai iš esmės fiksuoja esamą situaciją su finansiškai kritiškomis pasekmėmis B kategorijos lošimų sektoriui. Iš atsakymų akivaizdu, kad karantino ribojimai tęsis neapibrėžtą laiką, o veikla bus realiai atnaujinta tik skiepijimo kampanijai pasiekus reikšmingą visuomenės dalį, t.y. galbūt vėlų 2021 metų rudenį. Veiklos organizavimo draudimas, kai per paskutinius 12 mėnesių salonuose 7 mėnesius uždrausta vykdyti veiklą, reiškia kiekvieną dieną augančius milijoninius nuostolius dėl daugiau nei 200 nuomojamų patalpų – lošimo automatų salonų – nuomos ir išlaikymo, taip pat daugiau nei 3500 įrangos vienetų kaštų.
„Kovo 24 dieną sulaukėme Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo, kuriame nė vienu žodžiu nėra sureaguota į NLŽVA kartu su specialistais parengtą bei pateiktą saugios veiklos priemonių planą. Vietoje to, pateiktas pasiūlymas „pasitelkti supratingumo ir kantrybės“ tam, kad galėtume užtikrintai judėti stabiliai gerėjančios situacijos ir platesnio paslaugų atlaisvinimo link. Po tokio atsakymo bendrovėms teks imtis radikalių sprendimų – neterminuotai stabdyti savo veiklą, nes pagal galiojančią tvarką lošimų organizatoriai gauna tik dalies darbo užmokesčio subsidijas, kitos pagalbos priemonės nėra skiriamos“, – sakė NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.
Vyriausybės įstaigų atsakymus (tiksliau – aiškių atsakymų nebuvimą) asociacija vertina kaip atsisakymą leisti atnaujinti veiklą, todėl prašo Vyriausybės skubiai patvirtinti priemones, kurios leistų B kategorijos lošimų sektoriaus įmonėms išsilaikyti per šiuos metus ir turėti veiklos atnaujinimo bei tęstinumo galimybę: (i) atsisakyti nebeaktualaus dar 2017-2019 metais priimto reikalavimo, reikalaujančio daugiamilijoninių investicijų, sujungti visus B kategorijos įrenginius į vieną sistemą; (ii) grąžinti specialiojo lošimų ir loterijų mokesčio tarifą į iki-pandeminį lygį, t.y. galiojusį iki 2020 metų sausio 1 dienos; (iii) skirti lošimų automatų salonų valdytojams kompensacijas už negalimų naudoti patalpų nuomą ir jų išlaikymo išlaidas.
Asociacijos narių duomenimis, šiuo metu vien patalpų nuomos sąnaudos lošimų organizatoriams per mėnesį sudaro apie 300 tūkst. eurų. Dar apie 200 tūkst. eurų per mėnesį sąnaudų sudaro patalpų priežiūros ir eksploatacinės išlaidos, patalpų apsauga, patalpų ir jose esančių lošimo įrangos bei apyvartinių lėšų draudimas, įsipareigojimai lizingo bendrovėms, išlaidos patalpų įrangos ir ryšio teikėjams, savivaldybių rinkliavos už virš patalpų esančias iškabas (reklamas) ir kt. Tai reiškia, kad apie pusę milijono nuostolių per mėnesį bendrovės sukaupia, kai ne dėl savo kaltės negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų.
Pasak NLŽVA prezidento Olego Smirnovo, jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims skubių žingsnių ir nepradės įdėmiai vertinti situacijos B kategorijos lošimų sektoriuje, jau artimiausiu metu lošimų organizatoriams gali tekti imtis radikalių priemonių pradedant nemokumo procesus, nes per septynis veiklos draudimo mėnesius sukauptų nuostolių taps nebeįmanoma padengti sukauptais rezervais. Tai kartu reikš, jog visoje Lietuvoje darbo gali netekti iki 1,5 tūkst. darbuotojų.
Pranešimą paskelbė: Liutauras Ulevičius, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija
