Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įvyko iki šiol didžiausias protestas dėl be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių – susirinko virš 100 žmonių. Šūkius ir kalbas lydėjo būgnų mušimas, o viską vainikavo protestuotojų tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei „padovanota“ milžiniška kalėdinė dovana ir kreipimosi į STT kopija.
„VMVT darbas yra saugoti gyvūnus, tačiau už tai atsakinga institucijos vadovė nesiima veiksmų ir leidžia kankinti be nuskausminamųjų kastruojamus paršelius. Todėl artėjant didžiausioms metų šventėms, „padovanojome“ A. Mikalauskienei tai, ko jai trūksta – širdį, kuri padėtų pamatyti, kaip žiauru pjaustyti mažylius be jokio nuskausminimo“, – sako protesto organizatorė ir nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Susirinkę protestuotojai nešini įvairiais plakatais šaržavo VMVT direktorės darbą, ragino imtis veiksmų ir atlikti savo pareigas: „Linkime po kalėdine eglute rasti empatijos“, „Daugiau atsakomybės – mažiau skausmo“, „Paršelių skausmas – ne verslo strategija“, „Gyvūnų gerovė – ne VMVT darbotvarkėje“, „VMVT direktorė – gyvūnų kankinimo čempionė“, „Audrone, praleidote darbo dieną… ar metus?“, „Tyli naktis? Ne, kol aidi paršelių klyksmai“.
Kokių rezultatų pasiekė?
Jau daugiau nei pusę metų visuomenėje, žiniasklaidoje ir valstybinėse institucijose kalbama apie be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių problemą. Ji šiemet tapo bene ryškiausia gyvūnų gerovės temų Lietuvoje.
„Per šį laiką daugybė žmonių rinkosi į protestus už Lietuvoje kankinamus paršelius, o gyvūnų gerovei neabejingi piliečiai VMVT direktorei išsiuntė beveik 4 000 laiškų. Dėl visuomenės raginimų VMVT buvo priversta apie paršelių kastravimą kalbėti žiniasklaidoje. Apie šią problemą imta diskutuoti ir Seime, ir Žemės ūkio ministerijoje“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.
Tamsioji darbo grupės pusė
Tačiau kartu išryškėjo ir kita realybė – darbo grupę, kuri turėtų būti skaidri ir atvira visuomenei, ėmė gaubti slaptumo šydas.
„Darbo grupės nariams draudžiama bet kokiais būdais dalintis bet kokia informacija su bet kuo. Tai reikštų, kad jeigu Ministras Pirmininkas paklaustų, apie ką kalbama darbo grupėje, niekas neturėtų teisės atsakyti, kol VMVT direktorė nesuteiktų įgaliojimo Ministrui Pirmininkui žinoti. Tai absurdas. Paršelių sėklidžių pjaustymas yra paverčiamas slaptesniu už kai kuriuos nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus. Tai ne tik darbo grupės narių žodžio laisvės ribojimas, bet ir informacijos slėpimas nuo visuomenės“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Anot jos, tokie reikalavimai kelia pagrįstų klausimų dėl skaidrumo ir to, kam toks slaptumas naudingas.
„Kam paranku, kad jokia informacija nebūtų viešinama? Nei visuomenei, nei gyvūnams tai nėra naudinga – tai palanku tik kiaulininkams. Kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus vykstantys susitikimai negali būti viešai transliuojami, kaip tai daroma Seime? Argumentų tokiam slaptumui nėra ir VMVT jų neišsakė“, – priduria G. Vaitkevičiūtė.
„Tuščių narvų“ vadovė atskleidžia, kad dėl galimų šios darbo grupės sudaromų prielaidų korupcijai ji jau kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
„Tokie visiško slaptumo ir žodžio laisvės suvaržymo reikalavimai negali tapti norma – ypač kai kalbame apie valstybinės institucijos sudarytą darbo grupę, kurioje sprendžiamas paprastas klausimas. Todėl „Tušti narvai“ išėjo iš darbo grupės ir tokiame absurde nedalyvaus“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.
Fermeriai iki šiol klaidina visuomenę
Tačiau darbo grupės slaptumas – ne vienintelė problema: viešojoje erdvėje vis dar aktyviai skleidžiami klaidinantys teiginiai apie paršelių kastravimo procedūros „neskausmingumą“.
„Pasakymais, esą kastracija paršeliams neskausminga, kiaulininkystės sektoriaus atstovai atskleidžia savo neprofesionalumą ir diskredituoja save, nes jų teiginiai prieštarauja mokslinius tyrimus atlikusių veterinarijos gydytojų išvadoms, Europos Komisijos (EK), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) oficialioms pozicijoms“, – sako veterinarė Rūta Kudelytė.
Jos nuomone, tai yra sąmoningas mėginimas suklaidinti visuomenę ir tokiu būdu nuraminti kilusį nepasitenkinimą.
„Bet kuris kritiškai mąstantis ir informacijos patikimumą vertinantis asmuo internete ras viešai prieinamų mokslinių straipsnių apie paršelių kastraciją. Juose aiškiai nurodoma, kad paršelių kastracija be nuskausminimo yra itin skausminga procedūra, o kastruojamų paršelių skleidžiami garsai skiriasi nuo tiesiog paimtų į rankas“, – priduria veterinarė.
Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti „Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras“.
Pranešimą paskelbė: Ieva Citrinavičiūtė, Komunikacijos agentūra „23:45 agency”
