Pastaraisiais metais Lietuvos verslo plėtra tarptautinėse rinkose vyksta nuolat kintančiomis sąlygomis, jaučiamas didesnis neapibrėžtumas. Įmonės susiduria su atsiskaitymų rizika, ypač ten, kur ekonominė ir politinė situacija išlieka nestabili. Dėl to vis daugiau įmonių pasitelkia eksporto kredito garantijas, o 2024–2025 m. jas dažniausiai naudojo maisto pramonės įmonės, daugiausia eksportuojančios į Ukrainą.
Eksportuotojai susiduria su neapibrėžtumu
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. sausio–spalio mėn. Lietuva eksportavo prekių už 30,7 mlrd. eurų, iš jų lietuviškos kilmės prekių – už 21,1 mlrd. eurų. Lyginant su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo 1,5 proc. Tačiau bendras Lietuvos eksportas smuko 1,1 proc.
Kaip pastebi nacionalinio plėtros banko ILTE Smulkių ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Jolita Rėkutė, eksporto dinamika vystosi paraleliai su augančia atsiskaitymų rizika tarptautinėse rinkose. Dėl ekonominės ir politinės situacijos dalyje šalių įmonėms tampa sudėtingiau gauti komercinius rizikos padengimo sprendimus, todėl aktyviau ieškoma alternatyvų.
„Šiandien eksportuotojai vertina ne tik apyvartų augimą, bet ir rizikos lygį. Net esant augantiems rodikliams, realios situacijos vertinimas rinkose išlieka sudėtingas“, – teigia J. Rėkutė.
Šių metų sausio–spalio mėn. lietuviškos kilmės prekių daugiausiai eksportuota mineralinių produktų, baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių ,paruoštų maisto produktų . Pagrindinės eksporto kryptys buvo Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija ir Jungtinės Valstijos.
Daugiausia eksporto garantijų – prekybai su Ukraina
Nepaisant bendro eksporto mažėjimo daugelyje pagrindinių rinkų, 2025 m. labiausiai augo Lietuvos eksportas į Ukrainą (11,3 proc.). 2024 m. į šią rinką daugiausia keliauja naftos produktai, chemijos pramonės gaminiai bei maisto produktai – pastarųjų eksporto vertė viršijo 82 mln. eurų.
Tačiau prekyba Ukrainoje kelia didesnę riziką dėl nestabilios ekonominės ir politinės situacijos. Dėl to įmonės ieško papildomų saugumo priemonių, kad galėtų tęsti veiklą ir apsisaugoti nuo galimų nuostolių. Viena iš tokių priemonių – eksporto kredito garantijos, leidžiančios parduoti prekes ar teikti paslaugas su atidėtojo mokėjimo terminu , kai tradiciniai draudimo sprendimai yra riboti.
„Eksporto kredito garantijos padeda įmonėms tęsti prekybą rizikingose rinkose, tokiose kaip Ukraina. Nacionalinis plėtros bankas prisiima dalį rizikos, sudarydamas sąlygas išlaikyti tiekimo grandines ir klientus net sudėtingais laikotarpiais“, – teigia J. Rėkutė.
Per 2024 m. ir 2025 m. tris pirmus ketvirčius daugiausia šia priemone pasinaudojo maisto pramonės įmonės, eksportuojančios į Ukrainą – pieno produktų, saldumynų ir kitų maisto gaminių gamintojai.„Maisto sektorius yra vienas aktyviausių eksporto kredito garantijų naudotojų, nes dalis eksporto rinkų šiandien laikomos rizikingomis. Nepaisant padidėjusios rizikos, įmonės renkasi išlikti Ukrainos rinkoje, nes sustabdžius veiklą vėliau būtų gerokai sunkiau atkurti tiekimo grandines ir pasiekti klientus“, – aiškina J. Rėkutė.
Ukraina išsiskiria tarp Lietuvos įmonių, pasinaudojusių garantijomis – apie 74 % per 2024 m. ir 2025 m. tris ketvirčius suteiktų eksporto kredito garantijų teko įmonėms, eksportuojančioms į šią šalį. Iš viso nuo 2024 m. iki 2025 m. rugsėjo mėn. suteiktų eksporto kredito garantijų vertė siekia 2,5 mln. eurų.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Voroncova, UAB ILTE
