Verslas

Visuomeniškos bendruomenės rūpinasi žmonių su negalia gerove pačios: nuo geresnių paslaugų vaikams iki aktyvaus laisvala

Šalies bendruomenės jau ne kartą įrodė, kad susitelkus ir suvienijus jėgas galima nuveikti išties daug. Viena iš sričių, kurioje šios pastangos duoda apčiuopiamų ir tikrai reikšmingų rezultatų, yra geresnė specialių poreikių bei negalią turinčių žmonių integracija į visuomenę, įgalinimas ir ugdymas. Šios temos svarbą rodo ir dėmesys, kurį skiria lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ projekte „Mes – bendruomenė“ dalyvaujančios bendruomenės – tarp jų negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms Vilkpėdėje padedanti VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ bei Visagino miesto neįgaliųjų sporto klubas „Visaggalis“.

Neįgaliųjų problemos nuošalyje nepaliekamos

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, jau aštuntus metus vykstantis projektas „Mes – bendruomenė“ atskleidžia bendruomenių suinteresuotumą kurti įtraukią ir palaikančią aplinką visiems gyventojams, o kasmet vis daugiau dėmesio skiriama ir žmonių su negalia gerovės užtikrinimui.

„Tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek regionuose netrūksta bendruomenes telkiančių ir vienijančių organizacijų, kurios siekia suteikti visaverčio gyvenimo sąlygas negalią ar raidos sutrikimų turintiems žmonėms. Dėl to džiaugiamės, kad žmonėms su negalia svarbius projektus padeda įgyvendinti ir „Mes – bendruomenė“ konkurso nugalėtojai“, – sako E. Dapkienė.

Siekia geresnių paslaugų vaikams su raidos sutrikimais

VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ vadovė, pernai tapusios viena iš projekto „Mes – bendruomenė“ laimėtojų, Ilona Totoraitė sako, kad Lietuvoje vis dar trūksta paslaugų vaikams su specialiais poreikiais, nors esama ir teigiamų pokyčių.
„Nors pastaraisiais metais buvo priimta išties reikalingų įstatymų pakeitimų, susijusių su geresniu specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimu į bendrojo ugdymo sistemą, tobulėti dar tikrai yra kur. Dar trūksta raidos sutrikimų turintiems vaikams reikalingos įrangos ir paslaugų. Tokios paslaugos, padedančios vaikams augti ir vystytis, šeimoms dažnai yra sunkiai prieinamos, nes brangiai kainuoja. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimoms Lietuvoje per mėnesį specialiems vaiko poreikiams tenka išleisti maždaug vidutinio atlyginimo dydžio sumą. Tai reiškia, kad fizinio, protinio ir emocinio lavinimo paslaugų prieinamumas turi būti didinamas“, – sako I. Totoraitė.

Daugiau galimybių padėti

Tą organizacija „Švietimo pagalbos projektai“ daro organizuodama grupinius ir individualius sporto bei kūno terapijos užsiėmimus autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turintiems vaikams. Juos Vilniuje reguliariai lanko apie 60 vaikų. „Maximos“ programos lėšos padėjo įsigyti tokiems užsiėmimams reikalingos įrangos – balansavimo, masažo, kojų ir rankų judesių koordinavimo, motorikos lavinimo bei kitų priemonių. Panaudojant projekto lėšas dvidešimčiai vaikų pernai taip pat buvo suorganizuota 240 individualių lavinamųjų užsiėmimų, kuriems pasitelkta naujai įsigyta įranga.

„Be abejo, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais vien įrangos nepakanka. Tam svarbus bendruomenės narių susitelkimas ir vieni kitų palaikymas. Šiuo požiūriu mūsų bendruomenė yra išties vieninga – su kai kuriomis šeimomis dirbame jau ne vienerius metus. Taip pat palaikome ryšius ir su platesne švietimo bendruomene, dalinamės žiniomis, dalyvaujame konferencijose ir organizuojame jas patys. Tai padeda geriau atliepti vaikų su negalia poreikius ir sukurti palankesnes sąlygas jų ugdymui“, – sako I. Totoraitė.

Barjerus šalinti siekia per sportą

Barjerus, su kuriais susiduria negalią turintys žmonės, šalinti siekia ir Visagino miesto neįgaliųjų sporto klubas „Visaggalis“. Klubo vadovas Modestas Baltakis sako, kad socialinę žmonių su negalia atskirtį padeda mažinti aktyvesnis jų įtraukimas į fizines veiklas ir bendruomenės gyvenimą. Tai įkvepia neįgaliesiems daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, suteikia daugiau galimybių bendrauti ir gyventi visavertį gyvenimą. „Maximos“ parama pernai padėjo klubui šių tikslų siekti organizuojant sporto renginius ir bendruomenės susibūrimus.

„Negalią turintys žmonės neretai užsidaro namuose, didžiąją dalį laiko praleidžia prie kompiuterio. Dėl realių ir išsigalvotų barjerų neįgalieji patiria išties didelę socialinę atskirtį. Aktyvių veiklų trūkumas ar paprasčiausiai nežinojimas apie jas neretai pasmerkia žmones izoliacijai, dėl kurios prastėja bendra jų savijauta. Dėl to jau ne vienerius metus stengiamės suteikti Visagino gyventojams su negalia galimybes sportuoti, dalyvauti varžybose ir bendruomenės renginiuose“, – pasakoja M. Baltakis.

Pavyksta sudominti vis daugiau žmonių

Šiuo tikslu pasinaudodamas „Mes – bendruomenė“ projekto lėšomis pernai klubas surengė 2 aktyvaus laisvalaikio stovyklas gamtoje ir neįgaliųjų sporto žaidynes, kuriose dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Ukrainos sportininkai. Projekto lėšos taip pat padėjo suorganizuoti klubo gimtadienio šventę, užsakyti klubo vėliavą ir marškinėlius, įsigyti kito inventoriaus.

„Renginiai buvo išties sėkmingi ir padėjo sudominti neįgaliųjų sportu daugiau žmonių. Pavyzdžiui, vasarą organizuotose žaidynėse dalyvavo net 65 dalyviai ne tik iš mūsų klubo, bet ir iš visos Lietuvos, o taip pat kitų šalių. Net ir paprasti reprezentaciniai dalykai, tokie kaip originalūs marškinėliai ar vėliava su mūsų logotipu, suteikia žmonėms bendrumo jausmą, daugiau noro dalyvauti varžybose, atstovauti mūsų klubą. Kartu tai padeda plačiau paskleisti žinią apie mūsų veiklą Visagino bendruomenėje“, – sako M. Baltakis.

Bendruomenių projektams – rekordinis prizinis fondas

Bendruomenėms aktualius projektus, įskaitant ir susijusius su neįgaliųjų poreikiais, „Maximos“ programos lėšos padės įgyvendinti ir šiemet. Prekybos tinklo 30-ojo gimtadienio proga „Mes – bendruomenė“ projektams šiais metais numatyta rekordinė – 130 tūkst. eurų – suma. Vienam projektui įgyvendinti bus skirta iki 10 tūkst. eurų.

„Šiemet neturime vienos konkrečios krypties, todėl programoje dalyvaujančios bendruomenės gali siūlyti projektus, susijusius su joms aktualiausiomis problemomis. Neabejojame, kad neįgaliųjų problemos šiemet taip pat nebus užmirštos. „Mes – bendruomenė“ programą tęsiame jau aštuntus metus ir matome, kad šalies bendruomenės tampa vis aktyvesnės, todėl šiais metais ir vėl tikimės sulaukti daug prasmingų ir įdomių projektų, – sako E. Dapkienė.

Programoje gali dalyvauti bendruomenes vienijančios nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos. Savivaldybės administracija gali teikti tik vieną paraišką su viena organizacija.

Paraiškų teikimo pabaiga – balandžio 3-oji. Tuomet iš visų paraiškų bus atrinktas sutrumpintas dalyvių sąrašas. Vėliau, po kompetentingos ekspertų komisijos įvertinimų ir balsavimo internete, paaiškės, kurioms idėjoms bus skirtas finansavimas.

Dalyvavimo taisykles ir registracijos formą rasite čia: https://www.maxima.lt/mes-bendruomene.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Parašykite komentarą