Polietilenas yra termoplastinis polimeras, turintis kintamą kristalinę struktūrą ir labai platų pritaikymo spektrą daugelyje pramonės sričių. Polietilenas – vienas daugiausiai gaminamų plastikų visame pasaulyje. Kiekvienais metais jo pagaminama dešimtys milijonų tonų. Jis itin populiarus nuo pat šeštojo dešimtmečio, kai jo komercinį panaudojimo procesą sukūrė du mokslininkai – italas Giulio Natta ir vokietis Karlas Ziegleris.
Panaudojimo būdai
Polietilenas skirstomas į kelis skirtingus tipus ir kiekvienas jų gali būti puikiai pritaikomas skirtingoms pramonės reikmėms:
- didelio tankio polietilenas yra žymiai kristališkesnis ir paprastai naudojamas statybose bei įvairių gaminių konstrukcijoms kurti, pavyzdžiui, kanalizacijos vamzdžių gamyboje. Iš jo taip pat yra gaminamos pieno, sulčių plastikinės pakuotės, higienos prekių pakuotės (indų ploviklio, skalbiklių), šiukšliadėžės ar net pjaustymo lentelės;
- mažo tankio polietilenas plačiausiai naudojamas gaminant plastikines pakuotes, maišelius ar maistines plėveles;
- rinkoje taip pat galima rasti ir itin didelės molekulinės masės polietileno, kuris geriausiai tinka gaminant tokius dalykus, kaip medicinos prietaisai ar net neperšaunamos liemenės.
Dėl savo universalumo ir skirtingo pritaikymo ši medžiaga – viena populiariausių iš visų. Atsižvelgiant į pramonės tipą, galite įsigyti skirtingo polietileno tokiose internetinėse parduotuvėse, kaip e-heliopolis.lt.
Polietileno savybės
Polietilenas klasifikuojamas kaip termoplastikas, atsižvelgiant į jo reakciją su šiluma. Termoplastiko medžiagos lydymosi temperatūroje tampa skystos. Geriausia savybė ta, kad termoplastiką galima šildyti iki lydymosi temperatūros, tada atvėsinti ir vėl pakartotinai šildyti be jokio skilimo. Užuot degęs, polietilenas suskystėja, todėl jį galima ne tik lengvai formuoti, bet ir perdirbti.
O štai termoreaktyvus plastikas gali būti kaitinamas tik vieną kartą. Pirmą kartą kaitinant, medžiagos sustingsta ir atsiranda tam tikrų cheminių pokyčių, kurių pakeisti jau negalima. Antrą kartą iki aukštos temperatūros pašildžius termoreaktyvų plastiką – jis sudegtų, todėl jis nėra tinkamas perdirbimui.
Polietileno kristalinės struktūros
Įvairių tipų polietileno kristalinės struktūros labai skiriasi. Kuo plastikas mažiau kristalinis – tuo labiau jis linkęs palaipsniui suminkštėti. Jo lydymosi temperatūros diapazonas yra platesnis. Kristalinis plastikas pasižymi gana ryškiu perėjimu iš kietos struktūros į skystąją.
