Vyriausybės nutarimas dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo turės pasekmių vežėjų įmonių veiklai: ketvirtadalis jų ketina nutraukti veiklą, beveik 60 proc. ruošiasi pertvarkai – svarsto galimybes kraustytis į užsienį, arba nuomoti vairuotojus iš kitų šalių, o šeštadalis teigia nieko nedarysiantys, rodo „Vilmorus“ atlikta transporto įmonių vadovų apklausa.
Apklausoje dalyvaujančių verslininkų buvo prašoma įvertinti ateities lūkesčius ir verslo perspektyvas, susijusias su Vyriausybės nutarimu nuo kitų metų didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą iki 1,65 nuo minimalios mėnesinės algos, o taip pat planuojamais Europos Sąjungos suvaržymais transporto sektoriuje pagal vadinamą Mobilumo paketą.
Apklausus daugiau nei 200 transporto įmonių vadovų, tik 16 proc. sakė, kad niekaip nereaguos dėl koeficiento padidinimo, 26 proc. vadovų ketina tokiu atveju nutraukti verslą, o 58 proc. – pertvarkys įmones, kad jos nepatirtų nuostolių.
Tarp planuojančių nutraukti veiklą 75,5 proc. teigia tai padarysią kitais metais, 11 proc. ketina sustabdyti veiklą jau šiemet, o likusieji dar tiksliai neapsisprendė.
48 proc. apklaustųjų kaip pagrindinę įmonių uždarymo priežastį nurodo dienpinigių normos didinimą kartu su mėnesinio darbo užmokesčio kėlimu, o 58,5 proc. įsitikinę, kad tarifo pakėlimas kartu su Mobilumo paketo reikalavimų vykdymu verslui bus pražūtingas, kadangi apsunkins Vidurio ir Rytų Europos vežėjų darbą Vakarų Europoje.
Tarp ketinančių pertvarkyti įmones daugiausiai įmonių vadovų, 60 proc., planuoja iškelti verslą į šalis, kur mokestinė situacija palankesnė. 50 proc. jų pasirinktų Lenkiją, dar 15 proc. svarsto apie Vokietiją, likusieji dairosi į Estiją (5 proc.), Latviją (4 proc.), Švediją (1,7proc.), Rusiją (1,7proc.), o 7 proc. respondentų dėl konkrečios šalies neapsisprendė.
22,5 proc. darbdavių planuoja nuomotis vairuotojus iš kitų šalių. Pagal šį modelį įmonės vietoj darbuotojų samdymo vietinėje darbo rinkoje, juos nuomoja iš užsienio šalių, kuriose mokestinė sistema palankesnė.
Virš 100 vilkikų turinčios UAB „Ortima“ direktorius Marjan Svirko mano, kad realiai numatyti mokestiniai pakeitimai reiškia verslo pabaigą mažiesiems vežėjams, kurių rinkoje yra apie 80-85 proc.
„Buvo žadėta, kad mokestinė aplinka verslui nesikeis, o dabar iki Naujųjų likus vos porai mėnesių suduodami iškart keli skaudūs smūgiai. Kaip galima didinti MMA ir tuo pačiu metu koficientą dėl komandiruotpinigių? Tai iškart du mokestiniai smūgiai. Dar padidinamas degalų tarifas, Vakarų Europoje visi laukia krizės ir mažėja krovinių srautai, sprendžiama dėl „Mobilumo paketo“, bankuose per metus paskolos pabrango iki 70 proc. O didinti tarifų negalime, nes konkuruojame su šalimis, kur verslo sąlygos nepasikeitė“, – piktinasi M. Svirko.
UAB „Ryvatra“, valdančios 5 vilkikus, vadovas Olegas Tarasovas, priėmus mokestinius pakeitimus savo įmonei mato tik dvi išeitis – uždaryti arba perkelti į užsienį. „Mūsų įmonė turi 5 mašinas, dirba 7 vairuotojai, per mėnesį iš vienos mašinos uždirbame 300 eurų, čia yra tiek, kiek mašinai padidės sąnaudos padidinus MMA ir koficientą dėl komandiruotpinigių“, – sako verslininkas.
Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2018 metų gruodžio 31 dieną licencijuotų vežėjų tarptautiniais kelių maršrutais buvo per 4,8 tūkst., kurie naudojo daugiau kaip 47 tūkst. vilkikų tarptautiniams kroviniams vežti.
Apklausą bendrovė „Vilmorus“ atliko 2019 m. lapkričio mėn. 18 – 22 d., iš viso jos metu apklausti 206 įvairaus dydžio įmonių, užsiimančių tarptautiniais krovinių pervežimais, vadovai. Tyrimas atliktas Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) užsakymu.
Su visa „Vilmorus“ atlikto tyrimo medžiaga galima susipažinti čia.
Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum“
