Sveikata

Viešieji pirkimai medicinoje: didesnis lankstumas tiesiog būtinas

Net ir viešai perkant tūkstantį pieštukų ne visada pavyksta išvengti nesklandumų. Ką jau kalbėti apie tokią sritį, kaip medicinos paslaugos. Nuo 2014 m. Lietuvoje medicinos įrangos, prietaisų, vaistų viešieji pirkimai vykdomi centralizuotai – Centrinės perkančiosios organizacijos – CPO LT – elektroninėje sistemoje. Per šį laiką nemenkai pasistūmėta į priekį, bet probleminių sričių išlieka. Viena iš jų – endoprotezų pirkimas. Siekdami pradėti dialogą, kuris padėtų tobulėti sprendžiant šias problemas, viešųjų pirkimų ir medicinos specialistai šią savaitę susirinko į diskusiją „Kaip sumažinti priemokas už kompensuojamas medicinos pagalbos priemones?“

Medicina – išskirtinė sritis, todėl reikia išskirtinių sprendimų

Medicina yra specifinė sritis. Visų pirma dėl to, kad parduodančiosioms organizacijoms arba tiekėjams ir jų gaminiams taikomi itin griežti atrankos kriterijai. Į CPO LT katalogą patenka tik patikimi gaminiai.

„Šiandien visi endoprotezai, kurie perkami, iš esmės yra kokybiški. Jie patikrinti laiko, duomenys apie jų išliekamumą skelbiami aukšto lygio mokslinėse publikacijose. Problemų dėl kokybės iš esmės nėra. Klausimas yra dėl papildomų privalumų. Naujai atsirandantys gaminiai jų suteikia, bet tuo pačiu atsiranda ir papildomų rizikų. Deja, už jokius pinigus žmogus negali nusipirkti garantijų. Nesvarbu, ar endoprotezas kainuoja šimtą tūkstančių, ar penkis šimtus, tam tikra rizika išliks“, – diskusijoje kalbėjo Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidentas Giedrius Kvederas.

Visgi, jeigu su kokybe problemų praktiškai nėra, išlieka kainos problema. Dideli reikalavimai pardavėjams reiškia ir mažą pasirinkimą. CPO LT direktoriui Rolandui Černiauskui tai kelia šiokį tokį susirūpinimą. Pasak jo, jeigu kataloge matytume bent šiek tiek didesnę konkurenciją, nukristų ir kainos, o tai naudinga būtų tiek medicinos įstaigoms, tiek ir pacientams. Kita vertus, viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams, anot CPO LT direktoriaus, stinga lankstumo, kurio medicinoje labai reikia.

„Mes nuolat matome problemas ir norime padėti jas spręsti. Deja, yra toks dalykas, kaip Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo mes privalome vadovautis. Štai pavyzdinė situacija. Kiek aš suprantu, vakcinos kūrimo etapas trunka mažiausiai pusmetį. Tačiau tam, kad vakcina atsidurtų kataloge, prireikia dar pusės metų. Tokios nuostatos yra įstatyme ir jų privalu laikytis. Tačiau praėjus tiek laiko, jau kuriama nauja vakcina. Mes labai daug diskutuojame, kaip būtų galima supaprastinti šį procesą, bet kol kas yra taip“, – dėstė R. Černiauskas.

Kokias išeitis jis siūlo? CPO LT vadovas svarsto, kad būtų galima tokias prekes, kaip vakcinos, leisti pirkti nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymu. Tai lyg ir atrodo nerealu, nes įstatymas turi galioti. Tačiau jis netaikomas fiziniams asmenims. Pastarieji, patys įsigydami vaistus ar medicinines priemones, šiuo metu faktiškai pasilieka vieni su konkrečios vaistinės vaistininku, kai reikia ką nors įsigyti. Jokios realesnės konkurencijos tokio pirkimo metu neegzistuoja. Teoriškai žmogus galėtų įsigyti vakciną ar kitą konkrečią jam reikalingą medicininę prekę (jei jis to norėtų ir pageidautų palyginti kelių vaistininkų ar tiekėjų pasiūlymus) pasiskelbęs apie savo pirkimą nesivadovaudamas Viešųjų pirkimų įstatymu. Tai labai pagyvintų konkurenciją medicinos srityje, nes kiekvienas žmogus galėtų įnicijuoti mini konkursą ir tiekėjai būtų priversti konkuruoti. Pacientui nereikėtų bėgioti po vaistines, ieškant pigiausios priemonės. Konkurencijos atsiradimas skatintų kainos mažėjimo tendencijas.

Panašiu principu galėtų veikti ir endoprotezų pirkimo sistema, bent jau tuo atveju, kai pacientas pageidauja reikiamą prekę įsigyti konkrečios kokybės ir nelaukdamas dvejus metus eilėje.

Kaip sutrumpinti operacijų eilę?

Šiandien viena didžiausių problemų endoprotezų pirkimų srityje yra ilgos operacijų laukiančiųjų eilės. Vilniuje gali tekti laukti net iki poros metų. Nemaža dalis pacientų tiek laukti nenori ar negali, todėl pasirenka už endoprotezą sumokėti patys – valstybės numatyta kompensacija jam sumokama, atėjus laikui, kuomet operacija galėjo būti atlikta bendrąja tvarka.

G. Kvederas diskusijoje sutiko, kad toks laukimas tikrai per ilgas, ir tokius pacientų sprendimus nesunku suprasti. Visgi, jo įsitikinimu, visiems būtų daug geriau, jeigu tokių atvejų būtų kuo mažiau. Už viešuosius endoprotezų pirkimus turi būti atsakinga valstybė. Deja, tai nėra toks paprastas procesas. Produktų suradimas, patvirtinimas yra procesas, kuriam dažnai neužtenka ir metų.

„Iš esmės problema tikrai egzistuoja. Mums reikia spręsti, kaip viską daryti greičiau ir geriau, su minimaliomis pačių pacientų išlaidomis. Jeigu pirkti būtų įmanoma centralizuotai, dalyvaujant kuo daugiau medicinos įrangos tiekėjų, tai leistų sumažinti išlaidas, būtų nuostabu. Visgi turime atsiminti, jog kalbame apie sudėtingą sritį. Nupirkti endoprotezą – tai ne tas pats, kas nupirkti pieštuką. Nebus taip, kad sutarsim, nupirksim pigiau ir viskas. Sistema sudėtinga. Vien kelio ar klubo protezų yra po aštuonias rūšis. Visi jie turi būti patikimi ir asortimento plėtimas turi būti labai atsakingas“, – teigė jis.

Anot Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidento, tai, ką šiandien turime, veikia pakankamai neblogai. Turime gerus ir pakankamai pigiai nupirktus produktus. Pagrindinis klausimas yra, kaip tą sistemą galėtume padaryti dar lankstesne ir greitesne?

„Mes tikrai esame labai dėkingi CPO LT, kuri padeda mums išlaikyti žemesnes kainas. Valstybinė ligonių kasa irgi prisideda. Ta biurokratija mums padeda, tik, deja, ji nėra pakankamai lanksti, per lėtai keičiasi, kad mes galėtume sparčiau plėsti produktų arsenalą, atlikti daugiau operacijų“, – kalbėjo G. Kvedaras.

Nauja įstatymo redakcija turėtų pakeisti situaciją

Tai, kad bent jau medicinos srityje viešiesiems pirkimams praverstų daugiau lankstumo, pripažįsta ir CPO LT steigėjos – Ūkio ministerijos – atstovai. Ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė teigia, kad daugiau lankstumo turėtų atsirasti priėmus naujos redakcijos įstatymą.

„Jeigu kalbėtume apie Viešųjų pirkimo įstatymo nelankstumą, tai norėčiau pastebėti, kad šiuo metu Seime kaip tik yra svarstoma nauja įstatymo redakcija. Labai tikimės, jog pakeitimai kaip tik ir įneš daugiau lankstumo. Tikimės, kad pirkimo sistemos taps dinamiškesnės, tiekėjai galės lankstesnėmis sąlygomis dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Gal ir CPO LT galės pirkimus vykdyti lanksčiau ir greičiau. Viskas lyg ir juda į gera“, – įsitikinusi ji.

Visgi ji mano, kad sprendžiant šias problemas neužtenka vien Ūkio ministerijos darbo. Labai reikėtų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įžvalgų, skaičiavimų.

„Jeigu kalbėtume apie piliečius ir galimybės jiems patiems įsigyti reikiamą priemonę, turiu pasakyti, jog šitas klausimas tikrai dar reikalautų platesnės diskusijos. Kiek mes esame susidūrę su ortopedinių priemonių kompensavimu, tai įsitikinome, kad, anot Teismo, kompensavimo sutartys atitinka viešojo pirkimo sutarčių požymius. Taigi turi būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Šiaip ar taip, mes tikrai esame pasiruošę diskutuoti toliau. Mums reikia ieškoti, vertinti, atlikti sąnaudų analizę. Klausimas, ar atsiradus alternatyviam katalogui pirkėjų tikrai atsirastų daugiau, ar tikrai tiekėjai siūlytų mažesnes kainas. Visa tai reikia įvertinti“, – teigė A. Kriščiūnaitė.

Savo ruožtu vakcinas gaminančios UAB „Glaxo Smith Kline“ korporatyvinių reikalų direktorius Armindas Varkala ragina neužmiršti šios medicinos srities ir skirti jai deramą dėmesį.

„Viešųjų pirkimų srityje valstybė išleidžia tikrai nemažą dalį savo biudžeto ir tai yra tobulintina sritis. Mes labai norime, kad tobulėjimas nesustotų. Norisi, kad Ūkio ministerija investuotų į CPO LT. Tiek piniginių, tiek žmogiškųjų resursų prasme. Kita vertus, jeigu matoma, kad yra problemų įstatymų lygmenyje, reikia bandyti jas išspręsti – juk ministerija turi teisę inicijuoti įstatymų pakeitimus. Norėtųsi, kad Vyriausybė pasinaudotų tokiomis savo galimybėmis ir pabandytų padaryti tai, ką būtina padaryti“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu R. Černiauskas atkreipė dėmesį į tai, kad progresas gali būti tik tada, jeigu juo bus suinteresuotos visos pusės. Tiek parduodančios, tiek perkančios organizacijos, tiek ministerija. Viena CPO LT daug nenuveiks. Tačiau kartu galima surasti geriausius atsakymus. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad būtent konkurencijos skatinimas turėtų užtikrinti mažesnes kainas ir sutrumpinti eiles.

„Mes dirbame tokiu principu, kad visada norime tiesiogiai bendrauti tiek su tiekėjais, tiek su perkančiosiomis organizacijomis. Visada norime labai konkrečių pasiūlymų, kuriuos galėtume įgyvendinti. Jeigu kalbėtume būtent apie endoprotezus, tai labai džiaugiamės bendro darbo su ortopedų draugijomis rezultatais. Dėl to parengtos detalios centralizuotai perkamų enodoprotezų techninės specifikacijos, atitinkančios pacientų poreikius. Džiugu, kad jau išgirdome ir pasiūlymus iš vakcinų kūrėjų. Panašu, kad vakcinas tikrai reikėtų atskirti nuo vaistų ir jų pirkimus vykdyti kitaip. Tai labai konstruktyvūs pasiūlymai. Į tokius visada stengiamės reaguoti“, – teigė CPO LT direktorius.

Povilas Sabaliauskas

Eugenijaus Mironovičiaus nuotr.

Rekomenduojame
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Parašykite komentarą