Kiekvienais metais, kovo 20-ąją, Pasaulis mini Žemės dieną, skatinančią diskusijas šiais laikais itin aktualiomis aplinkosaugos temomis. Ir nors neseniai trijose Baltijose šalyse atliktas „Samsung Living Smart“ tyrimas parodė, kad net dviems iš trijų lietuvių rūpi, kokį poveikį jo veikla namuose daro aplinkai, vis tik konkrečių veiksmų, naudingų gamtos išsaugojimui, imamės gana vangiai. Tad kokius įpročius būtina keisti?
Neracionalus elektros naudojimas
Elektros energijos taupymas gali prasidėti nuo smulkmenų. Visų pirma, elektros lizduose nepalikite nenaudojamų mobiliųjų prietaisų kroviklių – priešingu atveju jie vis tiek „siurbia“ elektros energiją. Antra, televizoriai, kompiuteriai ir kiti prietaisai taip pat visiškai nenaudoja elektros tik tuomet, kai šie yra išjungiami iš elektros lizdo. O, pavyzdžiui, šaldytuvo sunaudojama energija bus mažesnė, jei jo neperkrausite maisto produktais – visada palikite jame bent 30 proc. laisvos vietos.
Kita vertus, galvoti apie elektros energijos taupymą reikia jau tada, kai renkamės įvairius elektronikos prietaisus. Nuolatinės šių dienų inovacijos, gamintojų pritaikomos tokiuose įrenginiuose, kaip šaldytuvas, skalbimo mašina ar televizorius, dažnai yra neatsiejamos ir su ekonomiškomis energijos išteklių panaudojimo galimybėmis, o tokie prietaisai yra pažymėti aukštos energetinės klasės ženklinimu (mažiausią energijos suvartojimą žymi raidė A, didžiausią – G) – taigi, išsirinkti ekonomišką įrenginį nėra sudėtinga.
Verta atkreipti dėmesį ir į tuos prietaisus, kurie turi specialius Eko režimus. Nekalbant apie tai, kad mūsų dienomis žmonės naudojasi tokiais režimais savo indaplovėse ar skalbimo mašinose, jie pritaikomi ir kituose prietaisuose, pavyzdžiui, bendrovė „Samsung“ eko režimu siūlo naudotis ir jos išmaniuosiuose televizoriuose – režimą įjungus vaizdas ekrane automatiškai prisitaiko prie kambaryje esamo apšvietimo – taip sutaupoma kitu atveju veltui švaistoma elektros energija.
Vandens eikvojimas
Jei kai kuriems „klasikiniai“ patarimai praustis ne vonioje, bet po dušu, arba sutrumpinti maudynių duše laiką, atrodo pernelyg drastiški, yra ir kitų vandens taupymo būdų. Pirma, daug vandens veltui iššvaistoma per kiaurus vamzdžius, varvančius čiaupus ar sugedusį klozeto bakelį, todėl, kai Jūsų namuose atsiranda tokių problemų, geriau nedelskite ir kvieskite meistrą.
Antras patarimas – indus ir skalbinius plaukite tuomet, kai jų kiekis užpildo didžiąją dalį indaplovės arba skalbimo mašinos vietos. Beje, indų plovimas indaplove dažniausiai laikomas ekonomiškesniu nei plovimas rankomis, tad jei gyvenate ne vienas, o su šeima, po visos dienos susikaupusių nešvarių indų plovimas rankomis pareikalaus žymiai daugiau vandens nei plovimas indaplovėje.
Žmonės, gyvenantys nuosavame name arba turintys sodą, daug vandens išnaudoja vejos ar daržo laistymui. Jei susiduriate su šia problema, specialiose talpose kaupkite lietaus vandenį – jis, kita vertus, augalams ir yra tinkamiausias.
Nesirūpinimas atliekų likimu
Vienas populiariausių atsakymų, į tai, kaip spręsti dažnai eskaluojamą augančio atliekų kiekio problemą, yra šiukšlių rūšiavimas. Tačiau, kaip tai daryti teisingai, mums dar taip pat reikėtų pasimokyti. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad į konteinerius reikėtų mesti tik švarią pakuotę? Picos riebalais ištepta kartoninė dėžė, stiklainis su uogienės likučiais ar kitos purvinos, riebaluotos, sušlapusios pakuotės perdirbimui netinka. Ir tai tik keletas pavyzdžių, kada neatsakingai rūšiuodami galime suklysti.
Kita vertus, tam tikri mūsų įpročių pokyčiai gali apskritai sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį. Vienas iš pavyzdžių – plastikinių vandens buteliukų atsisakymas. Gera alternatyva yra nusipirkti daugkartinio naudojimo gertuves ir pripildyti jas vandeniu iš čiaupo, jei šis yra tinkamas gerti. Kitos svarbios smulkmenos: vietoje iš plastiko pagamintų žiebtuvėlių naudokite degtukus, o plastikinius maišelius, kurių pasaulyje per metus panaudojama apie 500 milijardų vienetų, pakeiskite popieriniais ar iš perdirbamo plastiko pagamintais, krepšiais.
Keletas neįtikėtinų faktų:
• Kiekvieną savaitę išnyksta apie 20 augalų ir gyvūnų rūšių.
• Iš 5 perdirbtų plastikinių gėrimų butelių galima pagaminti XL dydžio marškinėlius.
• Stiklo suirimas gamtoje trunka net iki 900 metų.
• Daugelyje namų ūkių trečdalis viso vandens sunaudojama nuleidžiant vandenį tualete.
• Jei popierius gaminamas iš jau panaudoto ir vėl perdirbto popieriaus, tam reikia net 70 % mažiau energijos.
• 90 % buteliuose parduodamo vandens kainos sudaro ne vanduo, o išlaidos, susijusios su vandens išpilstymu, pakuote pagaminimu, transportavimu, reklama.
• Iškastinis kuras eikvojamas 100 tūkst. kartų greičiau nei jis susiformuoja.
• Kovo 20 d. minima pasaulinė ne tik Žemės diena tai ir astronominis pavasaris. Šiuo laiku ateina pavasario lygiadienis.
