Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelstų mokėjimų, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų, skelbia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, išnagrinėję naujausius „Creditinfo“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis. Kalvarijoje skolingas kas ketvirtas gyventojas Daugiausiai pradelstų mokėjimų kredito, lizingo, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms ir bankams – net 250 atvejų tūkstančiui gyventojų – fiksuojama Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausias įsiskolinimų skaičius – Rokiškio r. ir Varėnos r. savivaldybėse, kur tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 40 ir 43 nepadengtos skolos. „Skirtumai, išryškėjantys lyginant skirtingų Lietuvos savivaldybių gyventojų turimų pradelstų mokėjimų skaičių ir sumą, rodo, kad įsiskolinimų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus. Vadinasi, gyventojų praktika tvarkantis su privalomais mokėjimais yra labai nevienoda. Įtakos tam turi daugybė veiksnių: darbo užmokesčio dydis, verslo objektų skaičius ir nedarbas tam tikroje vietovėje, tos vietovės gyventojų amžius“, – analizę komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Štai minėtoji Kalvarija kartu pasižymi ir tuo, kad pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra priešpaskutinėje vietoje. Nuo šalies vidurkio darbo užmokestis (2010 m. III ketv. duomenimis) Kalvarijoje atsilieka ketvirtadaliu ir siekia 1216 Lt, o bedarbių ir darbingo amžiaus asmenų gyventojų santykis (17,6 proc.) metų pradžioje šalies vidurkį viršijo 3,2 proc. Su daugybe darbo rinkos ir socialinių problemų susiduria ir Akmenės, Jonavos bei Joniškio rajonų savivaldybės, kuriose pradelstų mokėjimų skaičius tūkstančiui gyventojų viršija 150. Palangiškio nepadengtų skolų suma – visas metų uždarbis Per pastaruosius metus pradelsti mokėjimai labiausiai ūgtelėjo Palangoje – nuo 2009 m. iki 2010 m. gruodžio jie padidėjo 709 Lt ir pasiekė 1792 Lt vienam savivaldybės gyventojui. Šiuo metu vienas tokių skolų turintis Palangos savivaldybės gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs 15,6 tūkst. Lt. Vidutinis darbo užmokestis šioje savivaldybėje yra 1334 Lt per mėnesį, taigi vidutinė skola yra net 11,7 karto didesnė. O tai – beveik visos dirbančio statistinio palangiškio per metus gaunamos pajamos. „Oficialus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius dvejus metus Palangoje kito nežymiai, tačiau sunkmetis turėjo įtakos atostogautojų elgesiui ir atostogų trukmei. Taigi gali būti, jog sumenko pajamos tų palangiškių, kurie prisidurdavo versdamiesi gyvenamojo ploto nuoma ar kita veikla. Dėl to jie galėjo pradelsti būtinuosius mokėjimus ar skolintis“, – tokio staigaus nepadengtų skolų augimo priežasčių ieško O. Bložienė. Be to, pabrėžia finansų ekspertė, tokia situacija galėjo susidaryti ir dėl Palangoje įsigyto nekilnojamojo turto, kuris ekonominės recesijos metu daug kam galėjo tapti finansine našta. Šią prielaidą patvirtina tai, kad toliau pagal pradelstų mokėjimų sumą vienam įsiskolinusiam gyventojui rikiuojasi Vilnius, Klaipėda ir Kaunas (atitinkamai 10,4 tūkst., 8,8 tūkst. ir 7,1 tūkst. litų). Šių miestų gyventojai prieš ekonominę recesiją pirko daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, taip pat aktyviai naudojosi išperkamosios nuomos paslaugomis. Tačiau ilgainiui dalis jų susidūrė su finansinėmis problemomis, taigi ir sunkumais mokant privalomus mokėjimus. Greitaisiais kreditais naudojasi kitoms skoloms dengti „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto specialistai pastebi, kad su bendrosiomis nepadengtų mokėjimų tendencijomis itin glaudžiai siejasi įsiskolinimų greitųjų kreditų bendrovėms mastai. Net šešios iš dešimties savivaldybių, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka didžiausias skolų greitųjų kreditų bendrovėms skaičius, patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose apskritai yra daugiausiai mokėjimus pradelsusių gyventojų. „Viena iš galimų tokios tendencijos priežasčių galėtų būti tai, kad greitaisiais kreditais šiose savivaldybėse gali būti dažnai naudojamasi pradelstiems mokėjimams dengti“, – sako O. Bložienė. Daugiausiai skolininkų greitųjų kreditų bendrovėms yra Rietave ir jau minėtoje Kalvarijos savivaldybėje – po 9,7 tūkstančiui gyventojų. Be to, šios savivaldybės rikiuojasi 6-7 vietoje pagal vidutinį pradelsto mokėjimo greitųjų kreditų bendrovėms dydį (Kalvarijoje – 979 Lt, Rietave – 965 Lt). Vadinasi, jose tokio pobūdžio įsiskolinimai yra ne tik dažni, bet ir, palyginti, gana dideli. Didžiausi įsiskolinimai greitųjų kreditų bendrovėms fiksuojami Rokiškio r. savivaldybėje – vidutinė nepadengtos skolos suma sudaro 1194 Lt (šalies vidurkis 893 Lt). Brangiausios paslaugos – didžiausios skolos Kalbant apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas išsiskiria Varėnos gyventojai. Atlyginimai čia maži (vidutinis siekia 1291 Lt), nedarbas gana didelis (17 proc.), o tai daugeliu atvejų turi įtakos pradelstų mokėjimų atsiradimui. Nepaisant to, tūkstančiui varėniškių tenka vos 0,11 pradelstų mokėjimų komunalinių paslaugų bendrovėms, o vidutinė tokios skolos suma siekia beveik 68 Lt. Tuo tarpu Akmenės r. savivaldybėje, kur nedarbas aukštesnis vos 2 proc., o vidutinis darbo užmokestis didesnis beveik penktadaliu, skolų už komunalines paslaugas problema yra opiausia. Čia vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekia net 4467 Lt, o tūkstančiui gyventojų tenka 18,5 pradelstų mokėjimų. Daug gyventojų už komunalines paslaugas skolingi ir Neringos bei Palangos savivaldybėse, kur tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 16 ir 13 nepadengtų skolų. Netoli dviejų tūkstančių litų už komunalines paslaugas vidutiniškai skolingi Prienų, daugiau nei tūkstantį litų – Birštono, Šilalės, Šakių ir Trakų savivaldybių gyventojai. Viena iš to priežasčių – aukšti komunalinių mokesčių tarifai. Akmenė, Neringa, Prienai, Trakai patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose šildymo ar karšto vandens kainos yra didžiausios. „Akivaizdu, kad pradelsti mokėjimai išliks tarp didžiausių šių metų iššūkių, mat pajamų didėjimo didelė dalis gyventojų greičiausiai nepajus – vidutinio arbo užmokesčio augimą šiemet greičiausiai užgoš kainų augimas. Todėl per šiuos metus padengti pradelstus mokėjimus gali nepavykti ne tik tiems gyventojams, kurių uždelstos sumos siekia metų vidutinio darbo užmokesčio sumą. Svarbu, kad savo skolas gyventojai tvarkytų atsakingai ir dengdami vienus įsiskolinimus neprisiimtų naujų“, – apibendrina asmeninių finansų ekspertė O. Bložienė. Apie „Swedbank“ Asmeninių finansų institutą. Institutas yra nepriklausoma „Swedbank“ banko dalis. Jo paskirtis – atidžiai stebėti ir tirti gyventojų finansinės situacijos pokyčius bei šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje įkurti institutai yra Švedijoje jau nuo 1960 m. veikiančio Asmeninių finansų instituto padaliniai vietinėse rinkose.
