Situacija dėl koronaviruso pandemijos įnešė pokyčių kasdienio gyvenimo srityse. Švietimo sektorius – ne išimtis, jau savaitę visos ugdymo įstaigos dirba nuotoliniu būdu. Ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu daugeliui Lietuvos mokyklų tapo iššūkiu, todėl joms padėti iniciatyvos imasi šioje srityje didelę patirtį sukaupusios aukštosios mokyklos. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) sėkmingai pritaikė ilgus metus kauptą nuotolinių studijų organizavimo patirtį ir savo techninėmis galimybėmis bei patirtimi pasidalijo su VGTU inžinerijos licėjumi.
Universitetas prisidėjo prie sklandaus VGTU inžinerijos licėjaus mokymosi proceso
„Specialiai licėjaus reikmėms buvo įdiegta virtuali mokymosi aplinka „Moodle“, perduota VGTU mokomoji medžiaga, vykdytos už virtualios mokymosi aplinkos administravimą atsakingų licėjaus darbuotojų konsultacijos, pasidalinta patirtimi, reikalinga organizuojant veiklą nuotoliniu būdu. Sudarytos nuotolinio mokymo organizavimo galimybės ne tik leis vykdyti mokymo procesą šiuo metu, bet ir padės integruoti elektronines mokymo priemones į kasdienį ugdymo procesą ateityje. Tokiu būdu mokymo procesas tampa ne tik įvairiapusiškesnis, bet ir išmoko mokinius naudotis naujomis mokymosi, darbo ir komunikavimo galimybėmis, skatintų elektronines priemones sėkmingai taikyti ne tik pramogoms, bet ir kitose veiklose“, – teigia VGTU Akademinės paramos centro direktorius Vaidotas Trinkūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pereiti prie nuotolinio mokymosi nebuvo paprastas uždavinys. Tačiau universitete jau buvo įdiegta virtuali mokymosi aplinka, parengti reikalavimai studijų organizavimo procesui nuotoliniu būdu. „Turėjome patirties, taikant darbastalio vaizdo konferencijų sprendimus, buvome paruošę didelę dalį dėstytojams ir studentams skirtos mokomosios medžiagos, dalis dėstytojų jau turi nemažai patirties dėstant nuotoliniu būdu. Didelę reikšmę turėjo universiteto dėstytojų ir studentų geranoriškas nusiteikimas, pereinant prie nuotolinių studijų proceso. Matyt, visos minėtos aplinkybės kartu padėjo įveikti pirmuosius sunkumus pradedant visą studijų procesą vykdyti nuotoliniu būdu ir išvengti didelių nesklandumų šio proceso pradžioje“, – pasakoja V. Trinkūnas.
Virtualios mokymosi aplinkos „Moodle“ įsisavinimas licėjaus bendruomenei – dar vienas iššūkis, reikalaujantis papildomų žinių ir įgūdžių. Šią savaitę trečdalis mokytojų pradėjo dirbti su „Moodle“, kiti dar tobulina žinias šio įrankio panaudojimui. Kitą savaitę startuoja pradinių klasių mokytojų komanda – prasideda mokymų ciklas, skirtas „Moodle“ sistemos pritaikymui nuotoliniam pradiniam ugdymo procesui.
„Per pirmąją nuotolinio mokymosi savaitę, išbandę „Moodle“ sistemą, mokytojai pastebėjo, kad ypač patogu pateikti medžiagą, gauti grįžtamąjį ryšį, sudaryti klausimynus ir užduotis testavimui, įvertinti mokinių darbus. Šią savaitę „Moodle“ išbandė 42 mokytojai ir per 600 mokinių. „Moodle“ sistemos įdiegimas licėjuje turi ir ilgalaikę vertę: mokytojas, įkėlęs savo dalyko medžiagą, gali ja dalintis su kolegomis, o, atlikęs atnaujinimus, panaudoti ir kitais metais“, – pasakoja VGTU inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.
Anot jos, VGTU inžinerijos licėjaus bendruomenė, paskatinta universiteto pasirinkti vieningą nuotolinio mokymo „Moodle“ platformą, įgijo privalumą dirbti saugioje, bet kuriuo metu ir iš bet kur pasiekiamoje aplinkoje, su daugybe paruoštų naudojimui funkcijų ir galimybe dalintis naujovėmis.
Nuotolinis mokymasis papildo įprastinį ugdymo procesą
Mokantis nuotoliniu būdu, svarbu neprarasti ryšio su besimokančiaisiais. Tuo tikslu galima naudoti realaus laiko darbastalio vaizdo konferencijų transliavimo sprendimus. Esant labai dideliam vartotojų skaičiui, sunku pasirinkti patikimą sprendimą, leisiantį pakankamai kokybiškai vesti paskaitas. „Šiuo metu universitete pagrindinė priemonė, naudojama bendravimui su studentais, yra vaizdo konferencijų programa „Zoomׅ“. Atitinkamai šią priemonę rekomendavome ir VGTU inžinerijos licėjui. Labai svarbu, kad ši priemonė ne tik užtikrina kokybišką bendravimą, net ir esant labai dideliam vartotojų skaičiui, bet kartu suteikia daug galimybių, kurios naudingos pamokų vedimui licėjuje“, – pabrėžia Akademinės paramos centro direktorius.
Kalbėdamas apie programos privalumus, V. Trinkūnas įvardija galimybę matyti visus dalyvaujančius pamokoje, valdyti klasės mokinių aktyvumą pamokos metu, demonstruoti prezentacijas ne tik mokytojui bet ir mokiniams, vykdyti mokinių apklausas realiu laiku, naudoti baltos lentos funkciją, organizuoti darbą grupėmis. Jo teigimu, labai svarbu ir tai, kad vartotojo sąsaja yra intuityvi ir lengvai įsisavinama, todėl išmokti naudotis „Zoom“ labai paprasta.
Vaizdo konferencijų programos „Zoom“ akivaizdžią naudą pabrėžia ir VGTU inžinerijos licėjaus direktorė. „Šiuo metu tai populiariausias susisiekimo būdas su mokiniais. Šią platformą naudoja visi pradinių klasių mokytojai ir dalykų mokytojai. Tai vienas iš lengviausiai įvaldytų nuotolinio mokymo įrankių, leidžiantis komunikuoti ir paaiškinti naują medžiagą“, – sako VGTU inžinerijos licėjaus direktorė.
Jau tapo įprasta, kad elektroninės informavimo priemonės vis labiau įsitvirtina mūsų kasdienėje veikloje, todėl nenuostabu, kad savo vietą palaipsniui atranda ir mokymasis nuotoliniu būdu. Galimybės naudotis įvairiais specializuotais mokymo ištekliais šiuo metu yra siejama jau ne tik su nuotolinėmis studijomis, bet sėkmingai papildo ir įprastinį studijų procesą.
Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas