Įvairenybės

VERT: Balandžio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Vidutinė šilumos kaina

 Balandžio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,38 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su kovo mėn., kilovatvalandės kaina nesikeičia, per metus (2021 m. balandis / 2020 m. balandis) – kilovatvalandės kaina didėjo 7,35 proc.

 VERT duomenimis, 2021 m. balandį kaina išlieka viena žemiausių nuo 2012 m., palyginti su 2012 m. balandžio mėn. kaina sumažėjo 43 proc.

Pirktos šilumos ir kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Kuro kainos

Skaičiuojant 2021 m. balandžio mėn. šilumos kainas buvo naudojamos 2021 m. vasario mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos VERT skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos VERT tinklalapyje.

Į 2021 m. balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2021 m. vasario mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 133,14 Eur/tne – 7,95 proc. didesnė nei į 2021 m. kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2021 m. sausio mėn. biokuro kaina (123,34 Eur/tne).

Per metus (2021 m. vasaris / 2020 m. vasaris) biokuro kaina mažėjo 3,67 proc., gamtinių dujų kaina didėjo 36,88 proc.

Pirktos šilumos kainos

2021 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina mažėjo 21,80 proc.: nuo 2,11 ct/kWh kovo mėn. iki 1,65 ct/kWh balandžio mėn. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš NŠG superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos pagal VERT nustatytą metodiką, tačiau galutinė superkamos šilumos kaina priklauso nuo gamintojų pasiūlymų kasmėnesiniuose šilumos supirkimo aukcionuose.

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

  • Kaune šilumos kaina išlieka mažiausia dėl kainoje įvertintų papildomų šilumos kainos dedamųjų, bendrai mažinančių šilumos kainą 0,47 ct/kWh, bei dėl pigesnės superkamos šilumos, kurią lemia intensyvi konkurencija tarp šilumos gamintojų.
  • Klaipėdoje balandžio mėn. šilumos kainos sumažėjimui didžiausią įtaką turi balandžio mėn. vidutiniškai apie 40,00 proc. sumažėjusios iš NŠG nuperkamos šilumos kainos.
  • Šiauliuose ir Vilniuje šilumos kainos didėjimą balandžio mėn., palyginus su kovo mėn., daugiausia lėmė vasario mėnesį brangusios gamtinės dujos.
  • Balandžio mėn. Panevėžio šilumos vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nežymiai mažėja dėl sumažėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos.

 Šilumos kainos kitose Lietuvos savivaldybėse

Visoje Lietuvoje balandžio mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (3,59 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (9,03 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Balandžio mėn. šilumos kainos, palyginus su kovo mėn., atskirose savivaldybėse labiausiai keičiasi dėl šių priežasčių:

  • Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos aptarnaujami vartotojai dėl vasario mėnesį brangusių gamtinių dujų už šilumą moka 10,70 proc. (0,49 ct/kWh su PVM) daugiau.
  • UAB „Nemėžio komunalininkas“ aptarnaujami vartotojai dėl vasario mėn. brangusių gamtinių dujų už šilumą moka 9,81 proc. (0,56 ct/kWh su PVM) daugiau.
  • Balterma ir ko, UAB aptarnaujamiems vartotojams dėl brangusių gamtinių dujų šilumos kaina didėja 8,32 proc. (0,48 ct/kWh su PVM).
  • Dėl brangusių gamtinių dujų ir padidėjusios biokuro kainos UAB „Prienų šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 7,38 proc. (0,43 ct/kWh su PVM) daugiau.
  • UAB Kretingos šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams dėl brangusių biokuro ir gamtinių dujų šilumos kaina didėja 6,31 proc. (0,43 ct/kWh su PVM).

Centralizuotos šilumos tiekėjai pagal per 2020 m. parduotą šilumos kiekį skirstomi į penkias grupes: I grupė – 150 tūkst. MWh per metus ir didesni šilumos pardavimai; II grupė – (150, 90] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; III grupė – (90, 50] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; IV grupė – (50, 25] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; V grupė – šilumos pardavimai mažesni nei 25 tūkst. MWh per metus.

Kuro struktūra

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2020 m., palyginti su 2019 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 1,4 procentinio punkto – nuo 30,8 proc. iki 29,4 proc., o biokuro dalis augo 1,4 procentinio punkto – nuo 66,7 proc. iki 68,1 proc. 2021 m. balandžio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 70,19 proc., gamtinės dujos – 27,34 proc. 

 

 

 

 

 

Pranešimą paskelbė: Eglė Juozėnaitė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Parašykite komentarą