Žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ korporatyvinei komunikacijai Lietuvoje nuo šiol vadovaus Ovidija Ferencienė. Ji pakeitė beveik aštuonerius metus šias pareigas ėjusią Liną Skersytę. Iki prisijungdama prie „Lidl Lietuva“, O. Ferencienė vadovavo tarptautinės Norvegijos bendrovės „Yara International“ verslo paslaugų centro Vilniuje komunikacijai. Per savo profesinę karjerą ji sukaupė didelę patirtį korporatyvinės ir vidinės komunikacijos, darbdavio įvaizdžio bei darbuotojų įsitraukimo srityse. O. Ferencienė taip pat yra Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narė. Ji yra baigusi Komunikacijos ir kūrybinių technologijų magistrantūros studijas Mykolo Romerio universitete. Pasak „Lidl“ korporatyvinių reikalų vadovo Baltijos šalyse Antano Bubnelio, naujajai korporatyvinės komunikacijos vadovei bus patikėta dalis įmonės strateginių komunikacijos tikslų, tarp kurių – toliau stiprinti „Lidl“ lyderystę viešojoje erdvėje.…

Prekybos tinklas „Lidl“ rugpjūčio 6 dieną atidarė dar vieną parduotuvę Kaune. Tai jau 87-oji „Lidl“ parduotuvė Lietuvoje bei 20-oji Kaune, kuri duris atvėrė Rokeliuose, Rokelių g. 1. Kasdien ji pirkėjų lauks nuo 8 iki 22 valandos. Parduotuvės atidarymas Kaune sulaukė didelio dėmesio ir klientų susidomėjimo. Dar prieš parduotuvei atveriant duris būriavosi kauniečiai, laukiantys naujosios parduotuvės atidarymo. Šia proga klientų laukė įvairios pramogos, vaišės, specialūs pasiūlymai tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėms, kurie leidžia apsipirkti už jau įprastą žemą „Lidl“ kainą. Naujoji parduotuvė yra įprasto ir daugeliui pirkėjų puikiai pažįstamo formato. Parduotuvėje veikia įprastinės ir savitarnos kasos. XXL savitarnos kasos puikiai pritaikytos esant didesniems pirkiniams bei greitiems apsipirkimams. Skaičiuojama, kad…

Remiantis tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ 2026 m. pirmojo pusmečio matavimais, „Tele2“ 5G internetas pripažintas greičiausiu Lietuvoje. Greičiausio 5G apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest”, todėl atspindi kasdienę žmonių patirtį naudojantis mobiliuoju internetu. Pasak „Tele2“ grupės viceprezidento ir generalinio direktoriaus Baltijos šalims Petro Masiulio, toks tarptautinis pripažinimas patvirtina, kad bendrovės strategija investicijas nukreipti į tikrojo, greito 5G diegimą ir nuoseklios pastangos gerinti klientų patirtį, duoda apčiuopiamą rezultatą. „Mums svarbiausia, kad greitas ir patikimas ryšys veiktų ten, kur jo reikia klientams. Todėl nuosekliai geriname tinklą, statome naujas bazines stotis, nuolat atnaujiname įrangą ir didiname tinklo pajėgumus. „Ookla“ įvertinimas parodo, kad sprendimą investuoti į greitąjį 5G klientai jaučia…

Lietuvos verslams dažnai netrūksta nei talento, nei gebėjimų, tačiau augimą vis dar riboja požiūris. Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio, dalis įmonių vis dar mąsto lokaliai, nors šiandien net ir mažas verslas gali veikti globalioje rinkoje.plėtra į užsienį daugeliui vis dar atrodo kaip tolima ateities galimybė, o ne natūralus augimo etapas. Neleidžia sau mąstyti plačiau Pasak P. Masiulio, viena didžiausių Lietuvos verslų problemų – ne resursų, o ambicijos trūkumas. „Kartais lietuviški verslai galvoja per mažai. Mes turime labai gerų žmonių, gerų produktų, bet dažnai visas mąstymas apsiriboja Lietuvos rinka. Atrodo, kad jeigu jau čia sekasi, tai viskas gerai, tačiau šiandien pasaulis yra gerokai platesnis“, – sako…

Šalies gyventojai noriai prisideda prie vaikų gerovės ir už grąžintą tarą atgautą depozitą vis dažniau skiria vaikų dienos centrams, o „Lidl Lietuva“ šią sumą padvigubina. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį vaikų dienos centrams paaukota beveik 33 tūkst. eurų. Surinkta parama padeda pasirūpinti, kad centrus lankantys vaikai vasarą leistų prasmingai, patirtų naujų įspūdžių ir turėtų tokių pat gražių vasaros prisiminimų kaip jų bendraamžiai. Šių metų balandžio–birželio mėnesiais „Lidl Lietuva“ ir pirkėjai vaikų dienos centrams paaukojo beveik 33 tūkst. eurų, o lyginant su 2025 m. antruoju ketvirčiu, parama išaugo daugiau nei 33 proc. Daugiausia už taromatuose grąžintas pakuotes gauto depozito skyrė Vilniaus Rasų, Žemaitės ir Rinktinės gatvėse esančių „Lidl“ parduotuvių klientai.…

Prekybos tinklas „Lidl“ ruošiasi dar vienos parduotuvės atidarymui Kaune. Rugpjūčio 6 dieną nauja parduotuvė atvers duris Rokeliuose, Rokelių g. 1. Atidarymo dieną pirkėjai kviečiami į tradicinę rytinę šventę. Tai bus jau 20-oji „Lidl“ parduotuvė Kaune ir 87-oji Lietuvoje. Rugpjūčio 6 dieną „Lidl“ surengs ir šventę vietos bendruomenei naujosios parduotuvės atidarymo proga. Atidarant parduotuvę, klientai bus vaišinami ryto gėrimais ir užkandžiais, pirmieji pirkėjai dovanų gaus specialiai atidarymui pagamintus daugkartinius pirkinių maišelius. Be visų pramogų atidarymo proga klientų lauks specialūs pasiūlymai tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėms, kurie leis apsipirkti už jau įprastą žemą „Lidl“ kainą. Patogesnė infrastruktūra ir sklandus susisiekimas „Naujoji parduotuvė duris atvers patogioje ir kauniečiams svarbioje vietoje –…

Kiauliena – viena populiariausių mėsos rūšių Lietuvoje, neretai tampanti kasdieniu pirkėjų pasirinkimu. Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau vietoje užaugintos ir pagamintos produkcijos, žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ bendradarbiauja su Lietuvos gamintojais – šiandien net 70 proc. prekybos tinkle parduodamos kiaulienos yra lietuviškos kilmės. „Švieži mėsos produktai yra svarbi kasdienio pirkėjų krepšelio dalis, todėl siekiame, kad mūsų parduotuvėse jie rastų kuo daugiau vietinės kilmės pasirinkimų. Bendradarbiaudami su Lietuvos gamintojais ir ūkininkais galime pasiūlyti Lietuvoje užaugintą ir pagamintą mėsą, kurios kelias iki parduotuvės lentynos yra aiškus ir trumpas“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Vietinė produkcija – pasitikėjimo ženklas Vietinė mėsa pirkėjams suteikia ne vieną privalumą. Trumpesnė tiekimo…

Dar visai neseniai antikorupcijos politika daugeliui Lietuvos įmonių atrodė kaip dokumentas, reikalingas tik didelėms tarptautinėms grupėms ar su viešuoju sektoriumi dirbančiam verslui. Tačiau po pastarųjų metų korupcijos skandalų situacija pasikeitė. Pasak Jolantos Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės, įmonės vis dažniau prašo partnerių pateikti antikorupcijos politiką, elgesio kodeksą ar kitą skaidraus verslo standartus patvirtinantį dokumentą. Jų neturėjimas potencialiems verslo partneriams siunčia aiškų signalą – bendrovė negali parodyti, kaip valdo korupcijos riziką. Antikorupcijos politika – ne tik apie kyšius Viena dažniausių klaidų – antikorupcijos politiką suprasti labai siaurai: kaip dokumentą, kuriame parašyta, kad įmonė „netoleruoja kyšininkavimo“. Korupcijos rizikos versle yra gerokai platesnės. „Ar darbuotojas gali priimti brangią dovaną iš tiekėjo? Ar…

Per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota virš 15 tūkst. sukčiavimo atvejų, o gyventojai nusikaltėliams pervedė daugiau nei 20 mln. eurų. Nors finansų įstaigos sustabdo didžiąją dalį operacijų, visų atvejų suvaldyti nepavyksta – praėjusiais metais net 35 proc. bandymų baigėsi realiais gyventojų nuostoliais, kurie siekė apie 3,8 mln., rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Visgi bent dalies šių nuostolių įmanoma išvengti, o tai gali padėti padaryti ir nauja mobilioji programėlė „Verito“. Populiariausia sukčiavimo schema išlieka vadinamasis duomenų viliojimas (angl. phishing) – suklastotos žinutės ir el. laiškai, sudarantys trečdalį visų bandymų. Tačiau ekspertai įspėja apie kitą, ne mažiau pavojingą tendenciją: duomenų vagystes siekiant pasisavinti tapatybę. Jei sukčiai gauna pakankamai asmens duomenų, jie…

Naujausio tarptautinio „DPD“ tyrimo „E. barometras“ duomenimis, 73 proc. reguliariai internetu perkančių Lietuvos gyventojų perka ir (arba) parduoda daiktus naudotų prekių platformose, kuriose sandoriai vyksta tiesiogiai tarp žmonių. Lyginant su 2023 m., šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais. Tai rodo, kad antrinė rinka tampa vis svarbesne kasdienio vartojimo dalimi. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje naudotų daiktų platformomis taip pat naudojasi 73 proc. gyventojų, o Latvijoje – 68 proc. Tai rodo, kad prekyba tarp vartotojų sparčiai įsitvirtina visame Baltijos regione ir tampa įprastu apsipirkimo bei papildomų pajamų šaltiniu. „Dar prieš keletą metų naudotų daiktų platformos daugeliui buvo alternatyva tradicinei prekybai, o šiandien jos tampa įprasta vartojimo dalimi.…