Per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota virš 15 tūkst. sukčiavimo atvejų, o gyventojai nusikaltėliams
pervedė daugiau nei 20 mln. eurų. Nors finansų įstaigos sustabdo didžiąją dalį operacijų, visų atvejų
suvaldyti nepavyksta – praėjusiais metais net 35 proc. bandymų baigėsi realiais gyventojų nuostoliais,
kurie siekė apie 3,8 mln., rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Visgi bent
dalies šių nuostolių įmanoma išvengti, o tai gali padėti padaryti ir nauja mobilioji programėlė „Verito“.
Populiariausia sukčiavimo schema išlieka vadinamasis duomenų viliojimas (angl. phishing) –
suklastotos žinutės ir el. laiškai, sudarantys trečdalį visų bandymų. Tačiau ekspertai įspėja apie kitą, ne
mažiau pavojingą tendenciją: duomenų vagystes siekiant pasisavinti tapatybę. Jei sukčiai gauna
pakankamai asmens duomenų, jie gali ne tik ištuštinti sąskaitą, bet ir prisiimti naujų finansinių
įsipareigojimų kito žmogaus vardu. Tokie pokyčiai kredito istorijoje dažnai pastebimi per vėlai – tik
tada, kai pasibeldžia antstoliai ar bankas atsisako suteikti paskolą.
„Kredito istorija šiandien yra tarsi žmogaus finansinis pasas – nuo jos gali priklausyti galimybės
skolintis, sudaryti lizingo sutartį ar priimti kitus svarbius finansinius sprendimus. Todėl ją stebėti verta
ne tik tada, kai planuojama imti paskolą. Finansinė higiena reiškia ir gebėjimą laiku pastebėti, kad
kažkas su jūsų duomenimis vyksta ne taip“, – sako investuotoja, finansinių technologijų ekspertė
Jekaterina Govina, daug metų dirbusi Lietuvos banke, kur buvo atsakinga už finansų sektoriaus
priežiūrą.
Tokiais atvejais svarbi tampa ne tik finansų įstaigų taikoma apsauga, bet ir paties gyventojo galimybė
laiku pastebėti įtartinus veiksmus.
„Svarbu suprasti, kad bankas gali sustabdyti įtartiną operaciją, bet jei žmogus pats patvirtina mokėjimą
ar atskleidžia duomenis, lėšos dažnai prarandamos negrįžtamai“, – teigia tokius sukčiavimo atvejus
pastebėti ir užkirsti jiems kelią leidžiančios programėlės „Verito“ vadovas Renatas Špicas.
Pasak jo, 2025 m. sukčiavimo atvejų padaugėjo 12,8 proc., todėl vien bankų apsaugos nebeužtenka –
vis daugiau atsakomybės tenka pačiam žmogui.
Kaip apsaugoti savo tapatybę?
R. Špicas pažymi, kad viena iš dažnų schemų pasižymi ypatingu meistriškumu, kai sukčius apgaulės
būdu įtikina asmenį kelis kartus pasirašyti el. parašu: pirmasis parašas dažniausiai patvirtina paraišką
paskolai, antrasis – pačią sutartį, o paskutinieji naudojami lėšų pervedimui į nusikaltėlių sąskaitas.
Nors joks įrankis negali apsaugoti nuo visų įmanomų sukčiavimo būdų, mobilioji programėlė „Verito“
siūlo konkretų sprendimą vienai skaudžiausių problemų – neteisėtam skolinimuisi kito asmens vardu.
Programėlė leidžia gyventojams nemokamai aktyvuoti „neskolinimo režimą“ pagrindiniuose kreditų
biuruose, taip sukuriant efektyvų barjerą, neleidžiantį tretiesiems asmenims pasinaudoti svetimais
duomenimis imant naujas paskolas ar lizingą.
Siekdama užtikrinti maksimalų saugumą, programėlė realiu laiku informuoja žmogų apie bet kokias
užklausas kreditų biuruose, tad asmuo gali akimirksniu reaguoti į įtartinus veiksmus dar prieš
atsirandant realiai skolai. Tai ypač aktualu, turint omenyje, kad tik 22 proc. Lietuvos namų ūkių turi
sukaupę bent trijų mėnesių finansinį rezervą, todėl bet koks netikėtas įsipareigojimas gali tapti
nepakeliama našta“, – atkreipia dėmėsį „Verito“ vadovas.
Finansinė higiena telefone
„Verito“ koncepcija remiasi šiuolaikine finansine higiena, kuri Lietuvoje vis dar per dažnai lieka
nuošalyje. Programėlė ne tik leidžia stebėti kredito reitingą ir suprasti, kokie veiksniai jam daro
tiesioginę įtaką, bet ir pateikia išsamų, apjungtą vaizdą iš skirtingų šaltinių, įskaitant juridinių asmenų
registrus, antstolių bei teismų duomenų bazes.
Žmonėms suteikiama galimybė akimirksniu matyti informaciją apie atsiradusias skolas, bankroto bylas
ar net naujas verslo sąsajas, kurios gali turėti įtakos jų finansinei reputacijai. Programėlėje taip pat
integruoti aiškūs finansinių sąvokų paaiškinimai, padedantys ugdyti kasdienį raštingumą.
„Šiandien banko programėlė parodo tai, kas jau įvyko – įplaukas ir išlaidas. Tačiau ji neparodo pilno
paveikslo. O žmogui svarbu matyti, kas vyksta su jo duomenimis plačiau – ar kas nors bando skolintis jo
vardu, ar atsiranda naujų įrašų. Sukčiavimo atvejai tapo paskata sukurti įrankį, kuris leistų žmogui būti
savarankiškesniam, padėtų apsaugoti finansinę situaciją ir geriau tvarkyti finansus“, – sako R. Špicas
