Balandžio 14 d. Nacionalinę finansinio raštingumo dieną minime jau ketvirtą kartą. Kaip tik šiuo metu daliai gyventojų pervedamos lėšos iš II pakopos pensijų fondų. Tai laikotarpis, kai suaktyvėja finansiniai sukčiai. Lietuvos bankas kviečia gyventojus finansinius sprendimus priimti atsakingai – neskubėti ir remtis patikima informacija. „Finansinis raštingumas šiandien reiškia gebėjimą atsirinkti informaciją, vertinti rizikas, tikrinti šaltinius ir priimti informuotus finansinius sprendimus. Tai ypač aktualu svarstant, kaip pasielgti su pensijų fondų lėšomis – šie sprendimai yra ilgalaikiai, o jų pasekmės atsiskleidžia tik po daugelio metų. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai sprendimai priimami skubotai arba kliaujantis emocijomis. Nacionalinė finansinio raštingumo diena kasmet primena, kaip svarbu nuosekliai stiprinti finansinių sprendimų priėmimo įgūdžius“, – sako…
ES investicijos: pirmąjį šių metų ketvirtį projektų vykdytojams išmokėta 35 mln. daugiau lėšų nei pernai tuo pat metu
Europos Sąjungos 2021–2027 m. investicijų programos (IP) pažanga šalyje išlaiko pagreitį: pirmąjį šių metų ketvirtį projektų vykdytojams išmokėti 125 mln. eurų – tai 35 mln. eurų daugiau palyginti su pirmuoju ketvirčiu pernai, kai buvo išmokėta 90 mln. eurų. „Toliau nuosekliai stipriname Lietuvos konkurencinę aplinką ir atsparumą, o europinės investicijos įvairiose srityse leidžia tiek pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę šalies gyventojams, tiek suteikti daugiau galimybių verslui ir mokslo pažangai bei Lietuvos ekonomikos augimui“, – sako finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė. Anot viceministrės, 2025-ieji metai išsiskyrė sparčiu IP vykdymu – pernai projektų vykdytojams viso buvo išmokėta 11 proc. (666 mln. eurų) visų skirtų ES IP lėšų – tai vos 1 proc. mažiau…
DI klastotės ir netikri darbo pasiūlymai: Finansinio raštingumo dieną ekspertai įspėja apie naujas sukčių schemas
Minint Finansinio raštingumo dieną, „Paysera“ ekspertai apžvelgia naujausias sukčiavimo tendencijas. Nors Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojamas spartus finansinio sukčiavimo atvejų augimas, o nusikaltėlių arsenalą papildė dirbtinis intelektas (DI), efektyvi prevencija duoda rezultatų. Pastebima prieštaringa tendencija: duomenų vagysčių (angl. phishing) atakų skaičius 2026 m. I ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo beveik dvigubai, tačiau gautų užklausų grąžinti pinigus dėl sukčiavimo „Paysera“ tinkle sumažėjo net 57 proc. Investicinis sukčiavimas ir tušti pažadai „Paysera“ Pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė Toma Bingelienė pabrėžia, kad investicinis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių formų, atnešančių didžiausius nuostolius. „Tikėdami lengvu uždarbiu, klientai perveda lėšas visiškai nepažįstamiems asmenims, net nesusimąstydami, kad už profesionaliai atrodančių grafikų slepiasi tuštuma. Panašiai veikia ir netikros…
Pritarta Finansų ministerijos siūlymui laikinai sumažinti akcizus dyzeliniam kurui
Šiandien Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Sprendimas inicijuotas reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose. Už Akcizų įstatymo pakeitimo projektą balsavo – 98 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 2. „Šiuo sprendimu greitai ir tikslingai reaguojame į susiklosčiusią situaciją rinkoje – laikinas akcizų tarifo dyzelinui sumažinimas padės sumažinti finansinę naštą gyventojams ir verslui, kartu išlaikant subalansuotą poveikį valstybės biudžetui“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas. Pagal priimtą projektą akcizų tarifo pastovioji dalis bus mažinama iki 2026 m. birželio…
Dirbtinis intelektas nesunaikins SaaS, greičiau pavers jį nepakeičiamu
Christian Klein, SAP vadovas Pastarojo meto nuosmukis „SaaS“ (programinės įrangos kaip paslaugos) įmonių akcijų rinkoje klaidingai interpretuojamas kaip sektoriaus krizė. Iš tiesų tai rodo ką kita – verslo valdymo sistemos tampa svarbesnės nei bet kada anksčiau. Dirbtinis intelektas yra reikšmingiausias technologinis pokytis nuo interneto atsiradimo laikų, o bene didžiausią transformaciją patiria verslo programinė įranga. Ne todėl, kad DI ją pakeis ar išstums. Priešingai – todėl, kad DI jos reikia. Pastarųjų metų pasiekimai – loginio mąstymo, automatinio programinio kodo generavimo, autonominių agentų srityse – yra realūs. Jie iš esmės pakeis beveik visas pramonės šakas. Tai matome savo akimis. Dirbtinis intelektas jau dabar leidžia pasiekti dviženklį efektyvumo augimą mūsų pačių veikloje. Daugiau…
Gynybos obligacijų išplatinta už beveik 15 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos kovo 31 d.-balandžio 13 d. įsigijo gynybos obligacijų už beveik 15 mln. eurų, sudaryti 944 sandorai. Nuo vasario gynybos obligacijos platinamos nenutrūkstamai: nuo šiandien vėl galima įsigyti dviejų naujų gynybos obligacijų emisijų – 1 metų ir 6 mėn. trukmės, už kurias atitinkamai bus mokamos 2 proc. metinės ir 1 proc. pusmetinės palūkanos. Kovo 31 d.-balandžio 13 d.platintos dvi skirtingų trukmių emisijos: · metinės emisijos gynybos obligacijų išplatinta už daugiau nei 8,9 mln. eurų (522 sandoriai): „Swedbank“ sudaryta 415 sutarčių įsigyti šios emisijos gynybos obligacijų už 6,4 mln. eurų, SEB – 107 sutartys už 2,5 mln. eurų. Už šią 1 metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc.…
Sukčiai nesnaudžia: keičiantis sukčiavimo metodams, pataria dar daugiau dėmesio skirti duomenų apsaugai
Finansinių sukčių dėmesys Lietuvos gyventojams – vis didesnis. Vien pernai šalyje užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo atvejų – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Bendra lėšų, į kurias kėsinosi sukčiai, suma išaugo iki beveik 59 mln. eurų, kai metais anksčiau ji siekė 35 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos centro duomenys. Atitinkamai daugėja ir scenarijų, kaip pinigams išvilioti reikalingi asmens duomenys patenka į nusikaltėlių rankas, rašoma „Creditinfo Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. Tie patys duomenys atskleidžia ir tai, kad nors sukčiai praėjusiais metais taikėsi išvilioti didesnę pinigų sumą, dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo – nuo 20 mln. eurų 2024 m. iki 20,4 mln. eurų 2025-aisiais. „Šie…
Finansinio raštingumo dieną – apie atlyginimą, prioritetus ir taupymą: kokias didžiausias klaidas daro dirbti pradėję jaunuoliai?
Pirmasis darbas dažniausiai atrodo kaip naujo gyvenimo pradžia: pirmas atlyginimas, daugiau laisvės, daugiau galimybių. Tuo pačiu – tai ir momentas, kai pradeda formuotis finansinio elgesio modelis. Tai, kas šiuo laikotarpiu atrodo kaip smulkūs sprendimai, vėliau tampa įpročiais, ilgainiui virstančiais labai konkrečiais finansiniais rezultatais. Balandžio 14-ąją, Finansinio raštingumo dieną, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto docentė ir įmonės vadovė dr. Nomeda Dobrovolskienė dalinasi patarimais, kaip teorines žinias apie pirmąjį uždarbį ir taupymą paversti praktika, bei kokių klaidų vengti. Pirmoji taisyklė – atskirti prioritetus Pasak mokslininkės, prieš pradedant dirbti svarbu suprasti paprastą dalyką: pinigai nėra tik uždarbis – tai yra jų valdymas. Pirmiausia reikia žinoti, kiek realiai gausite pajamų.…
Lietuva – 7-a pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą: ekspertas įvardijo, ko reikia tolesnei pažangai
2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu. Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas. Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė. Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir…
Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas: KTU kyla Kibernetinio saugumo kompetencijų centras
Kibernetinio saugumo grėsmės šiandien auga precedento neturinčiu tempu – organizacijos patiria beveik 70 proc. daugiau atakų nei prieš kelerius metus, o Europoje jų skaičius per metus išaugo apie 20 proc. Šios tendencijos vis stipriau paliečia ir paprastus gyventojus, todėl kibernetinis saugumas tampa itin opia visuomenės problema. Reaguodamas į šią kritinę situaciją, Kauno technologijos universitetas (KTU) vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą (KSKC), kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti. „Mūsų uždavinys yra ne tik analizuoti grėsmes, bet ir praktiškai kurti, testuoti bei diegti sprendimus, kurie padėtų prognozuoti, užkardyti ir valdyti šiandienos bei ateities kibernetinius iššūkius“, –…
