Įvairenybės

Verslas ragina Vyriausybę didinti paramą investicijoms į maisto perdirbimą – naudą pajus ir ūkininkai

Lietuvos maisto perdirbimo įmonės teigia pasigendančios valstybės įsitraukimo stiprinti sektoriaus konkurencingumą ir atsparumą eksporto rinkose, todėl ragina Vyriausybę didinti paramą investicijoms į didesnės pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybą.

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metais numatyta europinė parama siekia beveik 4 mlrd. eurų. Iš jų maisto produktų  perdirbimui numatoma skirti tik 1,2 proc., arba  50 mln. eurų. Maisto pramonės atstovai teigia, kad numatoma investicijų į perdirbimą suma yra neadekvačiai maža, todėl ragina Vyriausybę ją didinti bent iki 150 mln. eurų.

Tokią bendrą poziciją Vyriausybei pareiškė pagrindinės maisto pramonės įmones vienijančios organizacijos: pienininkų asociacija „Pieno centras“, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų bei paukštininkystės asociacijos.

Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, mūsų šalies maisto perdirbimo įmonės turi ne tik pateikti produkciją šalies vartotojams, bet ir išlaikyti konkurencingumą tarptautinėse rinkose, kur eksportuojama daugiau kaip pusė visos pagamintos produkcijos.

„Lietuviški tradiciniai pieno produktai yra įsitvirtinę eksporto rinkose. Didesnio proveržio eksporto rinkose galime pasiekti pasitelkdami inovacijas ir gamindami naujos kartos aukštesnės pridėtinės vertės pieno produktus“, – sako E. Simonis. 

Jis pažymi, kad aktyvesnis valstybės įsitraukimas skatinant investicijas į inovatyvių aukštos pridėtinės vertės pieno produktų gamybą būtų naudingas visam sektoriui. „Tai galimybė didinti konkurencingų maisto produktų gamybą ir jų eksportą, atitinkamai auginti aukštos kokybės ir vertės žaliavinio pieno gamybą mūsų šalies ūkiuose“, – sako E. Simonis. 

Didžiausią potencialą turi naujos kartos pieno produktų gamyba, kuri apima funkcinius pieno ingredientus – ši rinka yra sparčiausiai augantis pieno gaminių segmentas pasaulyje, teigia ekspertas. Didžiausia pieno ingredientų rinkos dalis tenka išgrynintiems pieno baltymams – tai išrūgų baltymų koncentratai, kazeinas ir kazeinatas. Jų pagrindu kuriami maisto produktai ir gėrimai, skirti sveikai ir subalansuotai mitybai plačiajam vartojimui. Taip pat kuriami specializuoti maisto produktai – pieno mišiniai kūdikiams, baltyminiai produktai sportininkams, specialūs maisto gaminiai vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga medicininė mityba.

„Sveikos vartotojų mitybos įpročiai skatina pieno ingredientų vartojimą pasaulyje – tai perspektyvi niša įmonėms didinti eksportą. Dėl to Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pasirengusios didinti investicijas į inovacijas gaminti aukštos pridėtinės vertės pieno ingredientus. Tačiau tam reikalinga ir valstybės parama investicijoms į perdirbimo technologijų inovacijas“, – sako E. Simonis.  

JAV, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Airija ir Lenkija yra pasauliniai pieno produktų eksporto lyderiai. Šios šalys valstybinėmis dotacijomis remia investicijas į pieno verslo inovacijų iniciatyvas, siekiant sustiprinti ilgalaikį regioninių pieno produktų tiekimo grandinių atsparumą. Finansavimas taip pat skiriamas didinti pieno pramonės pajėgumus, remiant pridėtinės vertės produktų kūrimą.

Lietuvos maisto pramonės atstovai tikisi, kad Vyriausybė atsižvelgs į verslo lūkesčius dėl maisto perdirbimo sektoriaus stiprinimo ir šiuo metu tobulinamo bei su Europos Komisija derinamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano.

Šis planas – vienas svarbiausių dokumentų, kuriuo siekiama tvarios žemės ir maisto ūkio plėtros didinti sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum“

Parašykite komentarą