Teisėsauga, kriminalai

Vaikų dalijimasis 50/50: ką daryti, kad skyrybų traumos būtų kuo mažesnės?

Skyrybos – skausmingas procesas. Ypač vaikams, kuriems reikia saugios ir stabilios aplinkos augti. Prieš kelis dešimtmečius nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir danžniausiai globa būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės. Šiandien, visuomenėje socialiniai vaidmenys jau gerokai pasikeitę, todėl porai skiriantis, vaiku vis dažniau gali rūpintis abu tėvai lygiomis teisėmis.

Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Tiesa, principas, vadinamas 50/50, įprastai taikomas tik tada, kai tėvai patys sutaria dėl tokio lygiaverčio bendravimo, o teismas susitarimą tik patvirtina.

Geriausia priežiūros forma su išlygomis

Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų. Anot jo, dabar Lietuvoje vis dažniau taikomas vaiko priežiūros principas 50/50 pirmiausiai išpopuliarėjo Skandinavijos valstybėse.  

„Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu. Tačiau daugiau iššūkių dėl to kyla tėvams: jie turi vaikus auginti būdami vieni ir nesidalindami savo pastangomis su sutuoktiniu“, – aiškina psichologas.

Tiesa, teiginys, kad toks vaiko priežiūros būdas yra geriausias sprendimas vaikui, galioja ne visais atvejais.

„Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, – savo praktikos patirtimi dalinasi R. Cibulskienė.

Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus, skyrium gyvenančio, tėvo bendravimas su vaiku buvo suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu.

„Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, – informuoja R. Cibulskienė.

Anot psichologo, tai iš dalies paaiškinama: įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis. „Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, – nurodo M. Truncė.

R. Cibulskienės teigimu, nepaisant to, kad 50/50 bendravimo principas Lietuvoje yra plačiai žinomas, dažniausiai vienas iš vaiko tėvų (dažniau mamos) yra linkę akcentuoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus ir nenori sutikti su 50/50 principu, kuris reiškia, kad vaikas turi dvi lygiavertes gyvenamąsias vietas.

Tuo tarpu tėčiai vis dažniau nori aktyviai ir lygiomis teisėmis dalyvauti vaiko ugdyme ir 50/50 bendravimo tvarką mato kaip geriausią galimybę tai įgyvendinti.

Vaikui palankios globos taisyklė

R. Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat – viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko. Bet kuriuo atveju tai nėra viso laiko padalinimas tarp tėvų lygiomis dalimis, o tik laisvo vaiko laiko daugiau ar mažiau lygus padalinimas.  

Psichologas antrina, kad 50/50 – tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti. Ir tik sulaukus 14 metų vaikas su tėvu gali nepertraukiamai būti savaitę ar ilgiau.

„Taip pat abiem tėvams – ypač tėčiui – reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano,  o kurių – ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir tikdomas jos vystymąsis“, – mintimis dalinasi M. Truncė.

Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. „Jei taisyklės nevienodos, mažėja vaiko pasitikėjimas abiem tėvais, o tai – pati didžiausia žala, kurią vaikui gali padaryti tėvai“, – įspėja porų psichologas.

Kaip sumažinti vaikų patiriamą traumą?

R. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet – jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. „Su kiekvienu iš šių skyrybų poveikiu tėvai turi dirbti tikslingai, kad vaikų išgyvenimai būtų kuo mažesni“, – sako psichologas.

Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti. Kitas svarbus dalykas – sukurti vaikų pasitikėjimą abiem tėvais.

„Dar yra svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius. Poros skiriasi pragyvenusios nuo santuokos pradžios apie 12-13 metų. Vyriausiam vaikui dažniausiai būna apie 11 metų. Tai yra paauglystės pradžia. Šiame laikotarpyje vaikas jau yra susidaręs savo nuomonę apie pasaulį – t.y. koks jis turi būti, apie tėvus ir tėvų elgesį su vaikais. Beveik visada vaiko lūkesčiai apie elgesį skiriasi nuo to, kaip tėvai iš tiesų elgiasi su vaikais. Dėl to vaikai pradeda spyriotis, neklausyti, maištauti, kovoti“, – paaiškina M. Truncė.

Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Jei tokio artimo ryšio nebus, vaikas nueis „klystkeliais“, – dalinasi patarimu ekspertas.

Susitarimai gali keistis

Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Todėl natūralu, kad vaikui ar kuriam nors iš tėvų kils poreikis koreguoti pirmines vaiko priežiūros sąlygas.

„Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, – situaciją komentuoja teisininkė R. Cibulskienė.

Anot jos, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime.

„Tačiau teismai dažniausiai atmeta tokius reikalavimus, motyvuodami kad bendravimo su vaiku tvarka yra nusistovėjusi, o jos pakeitimas išbalansuotų vaiką, neigiamai paveiktų jo asmenybę ir toks po 50 procentų bendravimo su kiekvienu iš skyriumi gyvenančių tėvų modelis neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų“, – įspėja advokatė.

Ji nurodo, kad tokiose bylose ypač svarbi vaiko nuomonė, kaip ir kiek jis norėtų bendrauti su abiem tėvais, tačiau teismas gali neatsižvelgti ir į vaiko nuomonę, jei įvertina, kad jo norai prieštarauja jo paties interesams.

Apie COBALT:   

COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą