Verslas

URS auginamos produkcijos pranašumai

Vandens gyvūnus bei augalus žmonės pradėjo gaudyti ir rinkti dar pirmykštėje bendruomenėje. Ilgainiui žuvies vartojimas populiarėjo ir mūsų dienomis retas žmogus įsivaizduoja savo kasdienį racioną be žuvies ir jūros gėrybių. Daugelio pasaulio šalių mokslininkai atlieka su žvejyba susijusius tyrimus: tiria hidrobiontų biologines savybes, jų išteklius, žvejybos efektyvumą ir kt. Tyrimai rodo, kad pasaulinio vandenyno žuvų ir kitų hidrobiontų ištekliai nėra neišsemiami. Daugelis jų atsidūrė ties išnykimo riba. Atsižvelgus į šias aplinkybės, pradėta ieškoti modernių būdų žuvų veisimui. Lietuvoje akvakultūra buvo suprantama tik kaip žuvų auginimas tvenkiniuose. Tačiau tvenkininė žuvininkystė turi kai kuriuos trūkumus. Šie hidrotechniniai įrenginiai užima didelius žemės plotus, jų įrengimui reikia didelių lėšų, sudėtinga juos apsaugoti nuo žuvų grobstytojų. Tvenkiniams užpildyti ir eksploatuoti reikia daug vandens, o produktyvumas yra gana mažas. Alternatyva tokiam veisimui – žuvies veisimas uždarose recirkuliacinėse sistemose. Tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, jame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, kuriame palaikomi optimalūs rodikliai, tinkami tam tikrai žuvies rūšiai auginti. Čia lengvai galima palaikyti reikiamą deguonies kiekį, tinkamą vandens temperatūrą, mažą organinių priemaišų kiekį ir t.t. Todėl čia galima žuvį auginti ištisus metus, neatsižvelgiant į metų laiką. Tokiu būdu užauginta žuvis Lietuvos parduotuves pasiektų iškart po sugavimo, neužšaldyta ir visiškai šviežia. Žuvies gamybos produktyvumas, be abejonės, būtų smarkiai padidintas. Žinoma, ištisus metus užaugintą žuvį galima būtų eksportuoti, taigi toks verslas būtų pelningas visais metų sezonais, priešingai nei žuvies veisimas tvenkiniuose. Pirkėjas galėtų būti garantuotas, jog valgo „švarią” žuvį, nes auginimui dažniausiai naudojamas gręžinių vanduo. Taip pat žuvys neturi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Žuvys auginamos uždarose sistemose, todėl nepakenkiama gamtai, kurios ištekliai sparčiai mažėja. Tikėtina, jog taip išaugintos žuvies paklausa būtų išties didelė. Žuvies auginimui užtenka palyginti mažų patalpų, o žuvies išauginti galima didelius kiekius. Taip auginama žuvis greitai atperka išlaidas, kurios yra investuojamos į uždarųjų recirkuliacinių sistemų įrengimą. Žuvis, augdama laisvėje, savo optimalų dydį pasiekia per keletą metų, o auginama URS yra reguliariai šeriama, auga jai tinkamiausiose sąlygose ir tą patį dydį pasiekia vos per metus. Kadangi tokiu būdu galima auginti labai įvairias rūšis, tokias kaip šamai, eršketai, sterkai ir netgi krevetės, rinkai gali būti pasiūlytas platus šviežios žuvies asortimentas. Šį būdą jau išbandę ūkininkai teigia, jog gali išauginti beveik bet kokią žuvies rūšį, jeigu paaiškės, kad tai rūšiai atsirado paklausa rinkoje.

Parašykite komentarą