Lapkričio 4 d. Kauno technologijos universitete vyko IV-asis urbanistinis forumas „Urbanistinė drieka: miesto ir kaimo sandūra”. Valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir verslo bendruomenės atstovai, architektai, žemėtvarkininkai, urbanistikos ir statybos specialistai ieškojo optimaliausių priemiestinių rajonų plėtros sprendimų. Kaimo kraštovaizdžio nūdieną ir perspektyvas forumo dalyviams pristatė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, keletas Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų. Tikslas – ne tik išmaitinti miestą, bet ir tapti patrauklia vieta gyventi „Apie kaimo plėtrą ministerijoje diskutuojame labai daug. Tiesa, dažniausiai diskusijos vyksta su pačiais kaimo gyventojais, kurie kaip niekas kitas supranta ir palaiko ministerijos siekį gerinti kaimų infrastruktūrą, čia plėsti paslaugų tiekimą, vystyti alternatyvius verslus, – pristatydamas šiandieninę Žemės ūkio ministerijos poziciją kaimo plėtros klausimais forume sakė žemės ūkio viceministras A. Macijauskas. – Įdomu, kad šioms diskusijoms vykstant platesniame politikų rate, tenka išgirsti ir abejonių, ar verta taip ženkliai remti ir skirti paramą kaimui, ar ne per brangiai valstybei šiandien kainuoja gyvenimo kokybės gerinimas kaimiškose vietovėse. Tokių skeptikų kaimo atžvilgiu noriu klausti, o ar gali visi Lietuvos gyventojai persikelti gyventi į miestus? Kokį kraštovaizdį formuos tokia migracija ir ką mes valgysime? Tad vienu pagrindinių kaimo plėtros vizijų ir tikslų yra gyvenimo kokybės gerinimas kaimiškose vietovėse. Čia gyvenantys žmonės ateityje neturėtų justi tokių akivaizdžių nei socialinių, nei infrastruktūros skirtumų, lyginant su miestu”. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko tyrimą – apklausą „Lietuvos kaimo ateitis” (Žalioji knyga), kokį ateities kaimą norėtų matyti visuomenė ir jame gyvenantys žmonės. Iš per tūkstantį apklausoje dalyvavusių respondentų gautų siūlymų ir vizijų Lietuvos kaimui jau galima daryti apibendrinimus. „Džiugu, kad pilietiškai aktyvi visuomenės dalis laikosi tų pačių vertybių kaip ir žymiausi kaimo politikos ekspertai. Pavyzdžiui, ekologines idėjas propaguojantys žmonės siūlo dalį Lietuvos teritorijos apskritai saugoti nuo urbanizavimo, o savivaldybių bendrųjų planų rengimą pradėti tik įvertinus socialinius ir ekonominius kaimo pokyčius”, – apklausos rezultatus komentavo LAEI direktorė R. Melnikienė. Remiantis apklausos duomenimis, ateities kaimo vystymasis turėtų tenkinti tris pagrindinius čia gyvenančių žmonių siekius: kaimo gyvenvietės turi atitikti šiuolaikiškus poreikius, didėti paslaugų prieinamumas ir kokybė, o kaimo nevyriausybinės organizacijos turi būti skatinamos ir remiamos.