Liepos 18 d. Lietuvos antstolių rūmuose organizuota mokslinė diskusija „Antstolių institutas Lietuvoje ir Ukrainoje”. Renginyje dalyvavo Ukrainos teisingumo ministerijos atstovai ir antstoliai iš įvairių regionų – Kijevo, Odesos, Černigovo, Dniepropetrovsko, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir teisingumo ministerijos atstovai, Seimo nariai, teisėjai, universitetų profesoriai, Antstolių rūmų prezidiumo ir garbės teismo nariai, antstoliai ir kiti svečiai.
Diskusijos moderatorius prof. habil. dr. V. Nekrošius pabrėžė, kad Ukrainai būtina judėti į priekį ir gal net eksperimentuoti atskiruose Ukrainos regionuose. „Pavyzdžiui, Odesoje, sumažinkime valstybinių antstolių tris kartus, įdarbinkite privačius antstolius ir tikiu, jog skolų išieškojimo efektyvumas padidės net iki 10 procentų.”,– siūlė profesorius.
Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo teisėjas prof. dr. V. Višinskis pažymėjo, kad Ukrainoje pasitikėjimo teisminėmis institucijomis stiprinimas turėtų būti vienas iš prioritetų. „Teismai turi ne tik kontroliuoti antstolių veiklą, bet ir padėti išspręsti kilusį ginčą. Todėl kviečiu Ukrainos teismus ne tik priimti sprendimus, ne tik kontroliuoti antstolių veiklą, bet ir padėti įvykdyti. Kai kalbame apie atsakomybę, tai turime mintyje, kad teismui sankcionavus antstolio veiksmus, teismas taip pat tampa atsakingas ir tai turi būti suprantama kaip pagalba.”, – akcentavo prof. dr. V. Višinskis.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, Ukrainoje jau kurį laiką vykdoma teisinės sistemos reforma pagerins šalies žmonių teisių apsaugą ir skolų išieškojimo efektyvumą, investicijas bei verslo aplinką. „Svarbu ne tik tai, kokie specialistai ir profesionalai dirba antstolių sistemoje, bet būtina nepamiršti ir proceso efektyvumo. Išieškojimo procesas turi būti orientuotas į greitą ir platų informacijos apie skolininką gavimą. Antstoliams turi būti užtikrinti tinkami instrumentai ir funkcijos antstolio padėjėjui. To šiandien trūksta Ukrainos sprendimų vykdymo sistemai. Antstolis prisiima atsakomybę už visa procesą, atsakomybė individuali ir vienintelė, tačiau darbas turi būti komandinis, antstolio ir jo kvalifikuotų padėjėjų.“, – pabrėžė I. Karalienė.
Lietuvoje pokyčiai akivaizdūs – 2017 m. spalį Prime Consulting atliktos apklausos duomenimis pasitikėjimas antstoliais išaugo iki 71 proc. D. Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, akcentavo, jog gerinant Lietuvos antstolių darbo kokybę daug procedūrų perkelta į elektroninę erdvę, kas padeda išieškotojui ir skolininkui stebėti antstolio darbą ir užtikrinti maksimalų sistemos skaidrumą. Informacinių technologijų diegimo kryptimis reikėtų dirbti ir Ukrainos antstoliams.
Ukrainos teisingumo ministerijos atstovas O. Olyinyk pabrėžė, jog valstybinę antstolių sistemą taip pat bandoma skaidrinti ir efektyvinti motyvacinėmis priemonėmis. Privataus antstolio Valerii Prytuliak teigimu, keliami aukšti išsilavinimo reikalavimai antstoliams – turėti ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį, nuolatiniai mokymai, sudaro sąlygas turėti sistemoje kompetentingus antstolius.
Ši diskusija viena iš praktinių veiklų, numatytų 2018 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą Nr. K2018-VB-UK-06 tema „Ukrainos teisės sektoriaus reformos įgyvendinimas: antstolių profesinės veiklos ir paslaugų plėtra, pasitikėjimo privačių antstolių institutu stiprinimas visuomenėje.“
Lietuvos antstolių rūmų kartu su projekto partneriais – Ukrainos teisingumo ministerija ir Ukrainos privačių antstolių asociacija – vykdomas projektas finansuojamas iš Vystomojo bendradarbiavimo ir parmos demokratijai programos lėšų. Projektas skirtas pasitikėjimo Ukrainos teisine sistema didinimui, teigiamo požiūrio į antstolį, vykdantį valstybės patikėtas funkcijas, ugdymui, skaidrios ir veiksmingos antstolių veiklos plėtros skatinimui, pozityvaus investicinio klimato šalyje formavimui.
Pranešimą paskelbė: Indrė Matuolytė, Asociacija Lietuvos antstolių rūmai
