Lietuvos Raudonasis Kryžius spalio 13-14 dienomis į pirmą kartą Lietuvoje „Šiaurės Europos ir Baltijos šalių pasirengimo nelaimėms Vilniaus forumą“ į kurį sukvietė Šiaurės Europos ir Baltijos šalių Raudonojo Kryžiaus Draugijų generalinius sekretorius, pasirengimo nelaimėms vadovus, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus Federacijos (angl. IFRC) bei Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (angl. ICRC) atstovus iš 13 skirtingų šalių.
Bendradarbiavimas ruošiantis krizėms ir jų metu – būtinas
Forumo dalyvių pasveikinti atvyko ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kuri džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi krizių metu: „Pastarieji metai, kai turėjome krizę po krizės ir kai teko imtis skubių veiksmų tam, kad padėti žmonėms parodė, kad partnerystė ir bendradarbiavimas yra labai svarbu“.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė dėkojo visiems susirinkusiems į nelaimių pasirengimui skirtą forumą ir sakė, kad po vasario 24 dienos visi supratome, kaip svarbu būti pasirengus krizėms ir nelaimėms, todėl matanti didelę prasmę ir naudą mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimis.
Europos regiono Raudonojo Kryžiaus Federacijos direktorė Brigitte Bischoff Ebbesen savo kalboje minėjo, jog nesvarbu ar tai būtų klimato kaitos sukelta nelaimė, migracija, karas ar kita krizė – universitetai, ligoninės, kitos institucijos, valdžia, verslai, nevyriausybinės organizacijos – visi gali ir turi dirbti išvien tam, kad tinkamai pasirengtų bet kuriai šalyje įmanomai krizei.
Didžiausia klaida – nesiruošti galimai nelaimei savo šalyje
Forumo dalyviai vieni su kitais dalinosi, kaip jų šalyse vyksta pasiruošimas nelaimėms, kaip ruošiamasi galimoms krizėms, pasakojo apie savo gerąsias patirtis, didžiausius iššūkius ir klaidas, kurių neišvengė valdant krizes.
Skaityti pranešimo ir papasakoti apie savo patirtis ruošiantis ginkluotam konfliktui, nuotoliu prisijungė ir Ukrainos Raudonojo Kryžiaus (URK) vadovas Maksim Docenko. „Nuo vasario 24 dienos mums reikėjo priimti nesuskaičiuojamus kiekius humanitarinės pagalbos, susidūrėme su milžiniškais iššūkiais logistikoje, komunikacijoje, spontaninių savanorių organizavime. Patikiname, kaip svarbu yra turėti stabilią, patikimą ir gerai veikiančią sistemą, kuri veiktų humanitarinės pagalbos priėmimo ir perdavimo, savanorių koordinavimo, fondų valdymo, žmonių evakuacijos ir kitose srityse“, – savo patirtimi dalinosi URK vadovas. M. Docenko pasakojo, kad kitas svarbus žingsnis, norint tinkamai pasiruošti nelaimei – turėti pakankamai žmogiškųjų išteklių, žmonių, kurie galėtų kontroliuoti situaciją, tad ruošti darbuotojus ir savanorius – būtina.
Maksim Docenko sakė, kad didžiausia klaida, kurią norėtų išskirti ir linkėtų pasimokyti kitiems – naivus tikėjimas, kad karinis konfliktas neįvyks. „Daug kas spėliojo, kad taip gali nutikti, bet aš iki pat jo pradžios netikėjau. Galėjome būti geriau pasiruošę, tada ir iššūkiai, su kuriais susidūrėme, būtų buvę ženkliai paprastesni“, – prisipažįsta URK vadovas Maksim Docenko.
Antrąją forumo dieną dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, kuriose diskutavo apie šalių pasirengimą nelaimėms konkrečių galimų situacijų atveju.
Pranešimą paskelbė: Luka Lesauskaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija
