Tyrimų pirkimams 2009 metais išleista 10 kartų mažiau nei ankstesniais metais

Susipažinusi su Valstybinio audito ataskaitos „Valstybės institucijų perkamos tyrimų, konsultavimo ir teisinės paslaugos” išvadomis, Vyriausybė pritaria, kad reikėtų stiprinti išlaidų tyrimams, teisinėms paslaugoms ir konsultavimui kontrolę, tuo pačiu įpareigodama atsakingas institucijas įvertinti tokių pirkimų pagrįstumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio audito ataskaitos išvadose pateikiami pastarųjų trejų 2007-2009 m. duomenys. Tuo tarpu dabartinė valdžia žymiai sumažino tokiems pirkimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį, ypač tyrimų (mokslinių tyrimų) ir konsultavimo paslaugų pirkimams, pvz., tyrimų paslaugų pirkimui 2009-ųjų I-III ketv. skirta ir išleista daugiau nei 10 kartų mažiau lėšų nei 2007 metais (panaudotas 1 mln. Lt, lyginant su 12, 7 mln. Lt 2007 m.). Pažymėtina, kad tokie strateginiai ir sudėtingi projektai kaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymas bei LEO LT likvidavimas pareikalavo specifinių teisinių ir konsultacinių žinių. Tai lėmė kartu ir viso proceso efektyvumą. Valstybės institucijose dirbantys valstybės tarnautojai neturi atitinkamos kompetencijos tokiems sudėtingiems teisine ir konsultacine prasme procesams. Vykdydama tokius pirkimus tik iškilus konkrečiam poreikiui valstybė sutaupo daugiau negu priimdama nuolatiniam darbui tik konkrečiose srityse nesispecializuojančius teisininkus ir kitus valstybės tarnautojus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyti tokių pirkimo atvejai yra specifiniai, reikalaujantys specialių mokslinių žinių, užsienio teisės žinių ir pan., pvz., audito ataskaitoje nurodytų kai kurių statybos techninių reglamentų rengimo atveju reikalingos specialios mokslinės-techninės žinios, kurių ministerijose ir valstybės institucijose dirbantys valstybės tarnautojai dėl lėšų trūkumo negali sukaupti, taip pat nėra finansinių galimybių tokiam darbui priimti nuolatinius darbuotojus. Advokatų ir kitų teisininkų pasitelkimo galimybę tokiais atvejais numato ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas, tačiau turi būti laikomasi šiame įstatyme įtvirtintų valstybės interesų gynimo efektyvumo ir bendradarbiavimo principų, taip pat Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principų, vykdant šiuos pirkimus negalima užmiršti ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų valstybės turto (taigi, ir finansinio turto – piniginių lėšų) naudojimo principų – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Atsižvelgus į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje nurodytus faktus, suformuluotas išvadas ir Vyriausybei pateiktas rekomendacijas parengti nurodytiems trūkumams ir neaiškumams reikiamus teisės aktus informuojame, kad Ministro Pirmininko pavedimu (Ministro Pirmininko kanclerio rezoliucija) pavesta Teisingumo, Ūkio, Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijoms iki balandžio pabaigos parengti ir pateikti Vyriausybei Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, taip pat visoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms kartu su pavaldžiomis įstaigomis įvertinti jų perkamų ir (ar) planuojamų pirkti paslaugų pagrįstumą ir priimti sprendimus dėl sudarytų sutarčių patikslinimo ar nutraukimo. Todėl manoma, kad parengus ir priėmus reikiamus teises aktus (jų pataisas) bus aiškiau reglamentuojami ir griežčiau kontroliuojami tyrimų, konsultavimo ir teisinių paslaugų pirkimai.