Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” užsakymu birželio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad vagystės iš būsto atveju, 57 proc. gyventojų pirmiausiai norėtų atgauti pavogtus pinigus. Antroje vietoje pagal svarbumą respondentai nurodė asmeninį kompiuterį su visa jame esančia informacija. Jį dažniausiai minėjo jaunesni respondentai, gyvenantys didmiesčiuose ir turintys didžiausias pajamas. Trečioje vietoje – buitinė technika. Ją labiau įvertino vyresni respondentai, turintys mažesnes arba vidutines pajamas. Ketvirtais pagal svarbumą gyventojai išskyrė juvelyrinius dirbinius. Juos dažniau minėjo moterys, 30-49 m. respondentai, turintys didžiausias pajamas, didmiesčių gyventojai. Penktoje vietoje rikiuojasi baldai – juos dažniau minėjo moterys, vyriausi respondentai, turintys vidutines arba mažesnes pajamas, kaimo gyventojai. Tarp svarbių daiktų jaunimas išskyrė mobiliųjų telefoną su visais jame esančiais kontaktais, vyresnio amžiaus vyrai – televizorių. Moterys ir vyriausio amžiaus respondentai, turintys mažas pajamas, įvertino drabužius. „Tyrimo duomenys mums parodė du dalykus. Pirma – ką buvo pastebėję ir Lietuvos banko ekspertai – žmonės vis dar laiko grynuosius pinigus namuose. Antra, nesusidūrę su pavojumi, jie neįvertina, kokie nuostoliai gali būti padaryti visam turtui. Nelaimės atveju žalos dydis kilnojamam turtui – daiktams, siekia nuo 100 Lt iki daugiau nei 700 tūkst. Lt (įskaitant pagrobtus grynuosius pinigus bei juvelyrinius dirbinius). Kadangi trys ketvirtadaliai gyventojų teigia per pastaruosius metus nepatyrę žalų, jie neįvertina rizikos ir draudimo kainos santykio”, – teigia Ričardas Morkvėnas, „PZU Lietuva” žalų departamento direktorius. Pasak jo, būsto ir jame esančio kilnojamojo turto draudimas yra vienas iš paprasčiausių būdų jį apsaugoti. Vidutinė draudimo įmoka per mėnesį sudaro apie 25 Lt ir ši suma garantuoja, kad nelaimės atveju žala turto savininkams bus visiškai padengta. Apklausa atskleidžia ir kitą faktą – kilnojamąjį turtą draudžia tik du iš penkių žmonių, kurie draudžiasi nekilnojamojo turto draudimu. Tai reiškia, kad didesnei gyventojų daliai vagystės atveju nuostolius tektų kompensuoti savomis lėšomis, o tai esant dabartinei ekonominei situacijai yra ganėtinai sudėtinga. Apklausos duomenimis, kilnojamąjį turtą drausti linkę didmiesčių gyventojai, turintys didesnes pajamas ir gyvenantys daugiabučiuose. Tuo tarpu mažesnių miestų ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai vangiau draudžia savo turtą. Pasak R.Morkvėno, turto apsaugojimas ypač aktualus finansiškai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, nes jo atstatymas taptų sudėtingu uždaviniu dabartiniu laikmečiu, kai žmonės turi mažiau laisvų lėšų, o paskolų ir vartojamųjų kreditų gavimo sąlygos yra gerokai sudėtingesnės. 2008 m. „PZU Lietuva” išmokėjo 93.7 mln. Lt draudimo išmokų. Sausio-gegužės mėnesiais buvo išmokėta 38.5 mln. Lt, tai yra 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2009 m. birželio mėnesį. Ją „PZU Lietuva” užsakymu atliko tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”. Apklausoje dalyvavo 1009 Lietuvos gyventojai (18 m. ir vyresni). Apklaustųjų sudėtis atitinka tokio amžiaus Lietuvos gyventojų sudėtį pagal paskirtį, gyvenvietės dydį, amžių, lytį ir tautybę. Daugiau informacijos: Jurga Raguckaitė UAB DK „PZU Lietuva” Komunikacijos vadovė Tel. (8–5) 2728945, 8 687 97027 j.raguckaite@pzu.lt
