Moksleivių emocinė gerovė vis labiau lems jų sėkmę mokantis ir vėliau įsitvirtinant darbo rinkoje. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, didžioji dalis mokytojų sutinka, jog aukštesnį emocinės gerovės lygį turintys moksleiviai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, lengviau vysto savo komunikacinius įgūdžius. Tačiau tik pusė apklaustų mokyklų turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires – pedagogai pasigesta resursų ir lyderystės iš savo vadovų.
„Microsoft“ užsakymu atliktas „The Economist Intelligence Unit“ tyrimas rodo, kad mokyklose emocinės gerovės ir su ja susijusių socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo prioritetas pastaruoju metu ženkliai padidėjo. 70 proc. apklaustų pedagogų sutinka, jog šios srities svarba išaugo nuo tada, kai jie pradėjo savo karjerą pradinėse ar vidurinėse mokyklose.
Apklausus beveik 800 mokytojų, mokyklų vadovų 15 skirtingų pasaulio šalių (nuo Švedijos iki Meksikos), paaiškėjo bendra tendencija – 80 proc. jų sutinka, kad pozityvios emocijos yra kritinės geresniems akademiniams rezultatams bei kad emocinė gerovė padeda vystyti komunikacijos ir kitus kritinius moksleivių įgūdžius.
„Technologijoms keičiant darbo rinką, į kurią vėliau įsilies dabartiniai moksleiviai, vis svarbesni tampa tokie įgūdžiai, kaip kūrybiškumas, empatija ir tarpusavio supratimas. Pedagogai atliks vis svarbesnį vaidmenį, kad moksleiviai šiuos įgūdžius ugdytų dar mokyklos suole. Mokyklų vadovams neišvengiamai teks įtraukti šią sritį į savo prioritetus, o mokytojams – išnaudoti ir naujus įrankius, padedančius ugdyti savybes, prisidedančias prie aukštesnio moksleivių emocinės gerovės lygio“, – sako Evaldas Stalioraitis, „Microsoft“ Akademinio segmento vadovas Baltijos šalims.
Kaip rodo tyrimas, pusė apklaustų pedagogų jau turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires, penktadalis jas kuria, o dar tiek pat – skatina emocinę gerovę be jokių oficialių vidinių gairių. 64 proc. apklaustų pedagogų nurodė, jog mielai tai darytų aktyviau, tačiau jiems trūksta resursų ar laiko. 71 proc. mano, kad pokytis jų mokyklose pirmiausia turėtų prasidėti vadovų lygyje.
Pedagogai, kurie save nurodė mokyklos lyderiais, dažniau nei kiti apklaustieji turi formalias emocinės gerovės skatinimo gaires bei yra labiau linkę sekti konkrečius kriterijus, kaip sekasi įgyvendinti pokyčius. Be to, jie dažniau nei kiti mokytojai sutinka, kad saugi ir svetinga klasės aplinka bei laisvė moksleiviams reikšti savo mintis daro teigiamą įtaką jų emocinės gerovės lygiui.
Apklausa atskleidė, kad šiame procese svarbų vaidmenį atlieka ir technologijos. 58 proc. apklaustųjų nurodė, kad didinti emocinės gerovės lygį padeda mokymuisi skirtos įvairios programos ar žaidimai (pavyzdžiui, žaidimas „Minecraft Education Edition“), nes jos praplečia mokymosi patirtį. Dar pusė tyrimo dalyvių mato naudą ir bendradarbiavimo įrankiuose (pavyzdžiui, bendradarbiavimo platforma „Teams“), kurie skatina moksleivių bendravimą, bei duomenų analizės įrankiuose, kurie padeda sekti pokyčių progresą.
Platesnę tyrimo ataskaitą rasite ČIA.
Pranešimą paskelbė: Martynas Pasiliauskas, Integrity PR
