Tyrimas. Panevėžio rajono gyventojai panikuoja dėl pragyvenimo, bet moka taupyti

Panevėžio regiono gyventojai – nerimaujantys, taupantys, mėgstantys nuolaidų akcijas ir retai pramogaujantys. Tokias išvadas sufleruoja „Tns-gallup” atlikta Panevėžio ir aplinkinių rajonų – Pasvalio, Kupiškio, Pakruojo bei Radviliškio 18-65 metų gyventojų apklausa. Tyrimas darytas prekybos centrą „Babilonas II” valdančios bendrovės „Ogmios centras” užsakymu.
Vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį rajone nesiekia oficialios skurdo ribos Lietuvoje – 1000 litų ir tesudaro 781 litą. Žemiau šios ribos gyvena ketvirtadalis Panevėžio ir aplinkinių rajonų gyventojų. Penktadalis teigia, jog pinigų pragyvenimui neužtenka, jie priversti skolintis. Tik 6 proc. turi pakankamai pajamų kokybiškam gyvenimui ir pramogoms. Pusė gyvena nuo algos iki algos. Jų pajamos vienam šeimos nariui siekia 1686 litus.
Pasak „TNS-gallup” tyrimų strategijos direktorės Rūtos Gaudiešienės, didelės dalies nepritekliuje gyvenančių žmonių nuotaikos įtakoja bendrą nerimo lygį rajone. Panevėžyje jis itin aukštas. 39 proc. žmonių nerimauja dėl galimybės apmokėti būtiniausias išlaidas, o 37 proc. – panikuoja. Bendras nerimo lygis Lietuvoje – 33 proc. įsitempusių ir 30 proc. panikuojančių. „Aukščiausias nerimo lygis būdingas šeimoms, auginančioms vaikus”, – pastebėjo R. Gaudiešienė.
Gyventojų išlaidos regione per mėnesį sudaro beveik 118 mln. litų. Pusė jų tenka būtiniausioms įmokoms ir mokesčiams. 70 mln. litų išleidžiama vartojimui, o 20 mln. litų Panevėžio ir aplinkinių rajonų gyventojai sugeba sutaupyti.
Vartojimo įpročius pakeitė beveik du trečdaliai žmonių. Iš jų pusė stengiasi pirkti tik būtiniausias ir pigiausias prekes, tačiau kokybės sąskaita taupo tik neturtingiausi. Beveik visi rajono gyventojai stengiasi pirkti prekes, kai taikomos nuolaidos. Tik dešimtadalis leidžia sau nekreipti dėmesio į kainą ir pirkti ką panorėję.
Didžiausia vartojimo išlaidų dalis tenka maistui, alkoholiui ir tabakui – 52 proc., drabužiams ir avalynei – 8 proc., medikamentams ir sveikatos paslaugoms – 7 proc., pramogoms – 3 proc.
Palyginti didelę namų biudžeto dalį panevėžiečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai skiria medikamentams, vaistams ir maisto papildams – 65 litus per mėnesį. Tai keliais litais net daugiau nei knygoms ir švietimui. Vaikų drabužiams, avalynei išleidžiama tiek pat, kaip ir kavinėse bei restoranuose – apie 34 litai. Vaikiškoms prekėms tenka 13 litų, tuo tarpu automobilių dalims ir remontui – 45 litai.
„Tyrimas atskleidė, kad norėdami įsigyti kokybiškų prekių nemažą dalį vartojimui skiriamų pinigų rajono gyventojai išleidžia ne Panevėžyje, bet kituose Lietuvos miestuose. Todėl planuojame peržiūrėti „Babilono II” asortimentą, rekonstruoti prekybos centrą, pasiūlyti daugiau plataus vartojimo prekių, žinomų prekių ženklų drabužių, avalynės, galanterijos, kosmetikos, skirti erdvę prekybininkams maisto prekėmis”, – sakė centro vadovė Inga Bačkovienė.
22 tūkst. kv. m ploto prekybos centras buvo atidarytas 2007 m. Šiuo metu jame veikia 70 parduotuvių, 3 kavinės ir restoranai, kino centras. Į artimiausiu metu planuojamą pradėti rekonstrukciją numatoma investuoti 2,5 mln. litų, o užbaigti ją kitų metų pavasarį.