Gyventojų apsipirkimo įpročiai keičiasi – pavargę nuo nuolaidų medžioklės, jie vis dažniau ieško būdų kasdien įsigyti kokybiškų produktų už žemą kainą. Naujausias prekybos tinklo „Lidl“ užsakymu „Norstat“ atliktas tyrimas rodo, kad net 54 proc. šalies gyventojų pirmenybę teikia žemų kainų modeliui, kai būtiniausius maisto produktus galima įsigyti pigiau kasdien, nelaukiant akcijų.
Kovo mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustųjų maistui per mėnesį išleidžia 201–400 eurų, o dar 28 proc. – 401–600 eurų. Tuo metu mažesnės, iki 200 eurų siekiančios išlaidos būdingos 13 proc. gyventojų, o 9 proc. respondentų maistui skiria 601–800 eurų per mėnesį.
Daugumai gyventojų maisto išlaidos sudaro vidutinę ar mažesnę namų ūkių biudžeto dalį – 44 proc. joms skiria 16–30 proc. pajamų, o dar 15 proc. – iki 15 proc. pajamų. Beveik trečdalis respondentų teigia esantys patenkinti savo išlaidomis maistui, o rinkdamiesi produktus didžiausią dėmesį skiria jų kokybei. Dar 40 proc. apklaustųjų savo išlaidas vertina kaip kontroliuojamas, tačiau vis tiek ieško būdų, kaip dar efektyviau planuoti biudžetą ir sutaupyti.
„Tyrimo duomenys rodo, kad gyventojų išlaidos maistui dažniausiai yra subalansuotos – žmonės vis sąmoningiau planuoja pirkinius ir ieško praktiškų sprendimų kasdieniams poreikiams. Visgi net ir efektyviai planuodami biudžetą pirkėjai siekia išleisti mažiau, todėl jų prioritetu tampa geriausias kokybės ir kainos santykis“, – sako „Lidl Lietuva“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.
Lineta Ramonienė, ISM Vadybos ir ekonomikos docentė, Vadovų magistrantūros modulio „Strateginė rinkodara“ vadovė pastebi, kad nuolaidos gali išbalansuoti biudžeto planavimą, nes skatina nukrypti nuo suplanuoto pirkinių sąrašo.
„Žmogus mato, kad prekė atpigo, todėl atrodo, kad elgiasi finansiškai racionaliai, tačiau tikroji išlaidų kontrolė priklauso ne nuo to, ar atskira prekė buvo pigesnė, o nuo to, ar visas pirkinių krepšelis atitiko planą. Kai nuolaida skatina nukrypti nuo sąrašo, kontrolės jausmas tampa labiau emocinis nei realus“, – teigia L. Ramonienė.
Norėtų stabilių žemų kainų kasdien
Nors akcijomis vis dar aktyviai naudojasi didelė dalis gyventojų, tačiau vis daugiau jų nuo tokio modelio pavargsta ir ieško paprastesnių sprendimų. Tai atsispindi ir tyrimo rezultatuose – daugiau nei pusė šalies gyventojų (54 proc.) pirmenybę teikia žemų kainų modeliui, kai būtiniausius maisto produktus galima įsigyti už žemą kainą kasdien, nelaukiant akcijų.
Docentė atkreipia dėmesį, kad nuolaidų medžioklė reikalauja daug laiko ir pastangų, nes reikia lyginti prekybos tinklų pasiūlymus, prisiminti lojalumo sąlygas, planuoti apsipirkimą pagal kalendorių, o ne realų poreikį. Ilgainiui žmonės nuo to pavargsta, nes pirkimas tampa nebe patogus kasdienis veiksmas, o papildomas darbas.
„Jei šeima jau žino, ką gamins vakarienei, ji nori nusipirkti reikalingų ingredientų tada, kada patogu, o ne laukti, kol konkrečiam produktui bus taikoma akcija. Kai taupymas pradeda reikalauti per daug laiko ir pastangų, jis nustoja atrodyti kaip nauda. Vartotojai pavargsta ne nuo nuolaidų kaip tokių, o nuo būtinybės nuolat jas medžioti“, – sako L. Ramonienė.
Siekdamas, kad pirkėjai kokybiškų produktų už žemą kainą galėtų įsigyti bet kada, nelaukdami specialių pasiūlymų, praėjusiais metais „Lidl“ pradėjo įprastų produktų kainų mažinimo iniciatyvą. Jos metu sumažintos kainos įvairiems produktams populiariausiose kategorijose – nuo pieno ir mėsos gaminių iki kavos, sulčių, riešutų bei duonos gaminių.
Akcijos ne visada padeda sutaupyti
Nors didelių akcijų strategija rinkoje pristatoma kaip leidžianti sutaupyti daugiausia, tyrimo duomenys rodo priešingą tendenciją – net 61 proc. respondentų pripažįsta, kad per nuolaidas kartais įsigyja nebūtinai tuo metu reikalingų produktų ir taip išleidžia daugiau nei planavo.
„Akcijos dažnai suveikia kaip psichologinis impulsas pirkti čia ir dabar. Žmogus ateina įsigyti produktų vakarienei, tačiau papildomai pasiima kavos ar užkandžių vien todėl, kad tuo metu jiems taikoma patraukli nuolaida. Pirkdamas atskirus produktus jis gali ir sutaupyti, tačiau galutinė suma vis tiek išauga. Akcija labai dažnai sumažina ne išlaidas, o vidinį stabdį pirkti daugiau. Kitaip tariant, ji sukuria sutaupymo pojūtį, nors realiai paskatina išleisti daugiau“, – teigia L. Ramonienė.
Jai pritaria ir „Lidl Lietuva“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas, nes pasak jo, Lietuvos mažmeninėje prekyboje ilgą laiką vyravo aukštų kainų ir didelių akcijų strategija. Visgi dažnai skambios akcijos ir išpardavimai būna perdėtai akcentuojami, todėl pirkėjai susivilioja nuolaidomis ir įsigyja tai, ko jiems iš tikrųjų nereikia. Tuomet jie ne sutaupo, o priešingai – išleidžia daugiau.
„Įrodėme, kad kokybiški produktai gali turėti nuolat žemą kainą, todėl pirkėjams nebereikia laukti specialių nuolaidų norint sutaupyti. Dabar matome, kad mūsų žingsniu seka ir kiti rinkos dalyviai. Žemų kasdienių kainų (angl. „Everyday Low Price“) principas yra „Lidl“ standartas ir kitose šalyse, kuriose veikiame, tokiu jis yra ir Lietuvoje. Šiuo metu matome aiškų pokytį: vartotojų požiūris į akcijas keičiasi – tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis pirkėjų nuo jų pavargsta, todėl vis daugiau prekybos tinklų peržiūri savo kainodaros modelius ir ieško sprendimų, orientuotų į kasdienes žemas kainas“, – sako A. Bubnelis.
ISM Vadybos ir ekonomikos docentė papildo, kad šiandien pirkėjams nebeužtenka pasiūlyti tik mažiausios kainos. „Jų vertės už pinigus suvokimą lemia ne tik kaina, bet ir kokybė, pasitikėjimas, asortimentas bei bendra apsipirkimo patirtis. Dėl šios priežasties šiandien laimi ne pigiausias pasiūlymas, o tas, kuris atrodo vertas savo kainos – vartotojai ieško ne mažiausios kainos, o geriausios vertės už savo pinigus“, – teigia L. Ramonienė.
Dėl šios priežasties „Lidl“ daug dėmesio skiria ne tik kainai, bet ir produktų kokybei. Tam pasitelkiamos įvairios priemonės – nuo griežtų tarptautinių kokybės standartų laikymosi ir reguliarių produkcijos tyrimų iki tiekėjų vertinimo bei sertifikavimo.
Nebrangių ir kokybiškų produktų kasdien įsigysite visose 86 „Lidl“ parduotuvėse 31 šalies mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose, Jurbarke, Raseiniuose ir Garliavoje.
