Verslas

Tyrimas atskleidė: net du trečdaliai pirkėjų neatpažįsta tvarumo ženklinimo

Tvarumas ir aplinkosauga tampa vis aktualesnėmis temomis, įsiliejančiomis tiek į bendruomenių, tiek į verslų kasdienybę. Vis dėlto, ne visiems žinoma, kad tvariau apsipirkti maisto prekių parduotuvėse gali padėti specialus produktų žymėjimas, kurio iki šiol neatpažįsta net du trečdaliai pirkėjų. Prekybos tinklo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė dalijasi ypatybėmis, kurios lemia tvaresnių prekių žymėjimą ir pataria, kokių ženklų reikėtų ieškoti prekių etiketėse.

Didžioji dalis vartotojų vis dar neatpažįsta tvarumo ženklinimo

Pasak „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovės R. Sagatauskės, neseniai „Rimi“ vykdytos apklausos rezultatų vidurkis rodo, kad didžioji dalis vartotojų (66 proc.), vis dar neatpažįsta tvarumo ženklinimo arba neatkreipia į jį dėmesio.

Tyrime buvo klausiama apie populiariausius tvarumo ženklus ant pakuočių: „UTZ“, „MSC“, „ASC“ ir „Rainforest Alliance“. „Tyrimo rezultatus reikėtų vertinti kaip postūmį daryti reikšmingus pokyčius ir daug aktyviau edukuoti vartotojus apie pačią tvarumo koncepciją bei problematiką, sąžiningą prekybą žyminčius logotipus ir atkreipti dėmesį į tai, ką jie reiškia“, – pastebi R. Sagatauskė.

Ką svarbu pastebėti etiketėse?

Kaip teigia „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė, tvarumo ženklinimas pirmiausiai naudingas tuo, kad suteikia galimybę vartotojui lengviau palyginti produktus jam rūpimais aspektais ir remti jam svarbių problemų sprendimą.

„Tai tampa galimybe prisidėti prie rūpimų tvarumo problemų sprendimo tarsi balsuojant – perkant tą produktą, kuris rodo, kad šios problemos rūpi, norima imtis konkrečių žingsnių. Dažnai toks ženklinimas parodo ir bendrą aukštesnę produkto kokybę. Tačiau reikia pripažinti, kad tokių ženklų yra nemažai, tad vartotoją gali klaidinti jų gausa arba nežinojimas, kuo ženklinimas skiriasi tarpusavyje“, – sako ekspertė.

Pasak R. Sagatauskės, ženklinimai skiriasi ir priklausomai nuo produkto tipo. Pavyzdžiui, skirtingi ženklai naudojami maisto produktams ir tekstilei. Tam, kad pirkėjas gerai suprastų visą sertifikuotų produktų ženklinimo įvairovę, verta ją pasidomėti plačiau, tačiau pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į tvarumo problemas, kurias produktus sertifikuojančios organizacijos bando spręsti.

Kokie žymėjimai pasitaiko dažniausiai?

Ekspertė pažymi, jog svarbu žinoti, kad vieni sertifikatai apima platesnį reikalavimų spektrą, o kiti – siauresnį. Vienas iš pavyzdžių yra „Fairtrade“, kurio pagrindinis kriterijus – sąžiningo atlygio mokėjimas gamintojams, augintojams bei ūkininkams. Be to, vertinami ir kiti standartai: ekonominiai, socialiniai bei aplinkosauginiai.

Kitas pavyzdys yra „LEAF“ sertifikatas. „Jis užtikrina svarbius bazinius tvarumo reikalavimus, tokius, kaip žemės ir vandens kokybė, augalų auginimo sistemų tvarumas, naudojamos elektros energijos efektyvumas, teisingas atliekų tvarkymas, bioįvairovės išsaugojimas ir panašiai, bet negarantuoja, kad juo ženklinti maisto produktai taip pat bus ekologiški ir nemodifikuoti. Vartotojui svarbu suprasti, kad, deja, nėra vieno produkto tvarumą žyminčio ženklo, kuris apimtų visą tvarumo problemų spektrą“, – aiškina R. Sagatauskė.

„Kitas populiarus ženklas „UTZ Certified“. Juo sertifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra kavos, šokolado, arbatos ir lazdyno riešutų. Šis sertifikatas suteikia ūkininkams galimybių taikyti geresnes ūkininkavimo praktikas, pagerinti darbo sąlygas ir geriau pasirūpinti savo šeimomis bei aplinka. „Rimi“ yra pirmasis mažmeninės prekybos tinklas Baltijos šalyse, pradėjęs prekiauti „UTZ“ sertifikuota kava savo prekės ženklo produktų asortimente“, – pasakoja R. Sagatauskė.

Ekspertė atkreipia dėmesį ir į varliuko logotipu žymimą „The Rainforest Alliance Certified“ ženklą: „Juo žymimi produktai, kurie atitinka griežtus aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius standartus: biologinės įvairovės išsaugojimo, geresnių pragyvenimo šaltinių ir žmonių gerovės, gamtos išteklių išsaugojimo, efektyvaus planavimo ir ūkio valdymo sistemų. Neseniai „Rainforest Alliance“ susijungė su „UTZ“ organizacija.“

„Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė priduria, kad ant pakuočių pirkėjai taip pat gali dažnai išvysti žuvytės logotipą. Juo žymimi produktai, turinys „ASC“ („Aquaculture Stewardship Council“) sertifikatą. „Tai – pasaulyje pirmaujanti organizacija, įgyvendinanti atsakingo ūkininkavimo būdu išgautų jūros gėrybių sertifikavimo ir ženklinimo programą. Pirkdami žuvų produktus su „ASC“ logotipu, padedate mažinti neigiamą socialinį poveikį bei įtaką aplinkai, pavyzdžiui, vandens taršą, vietinių ekosistemų naikinimą ir prastas darbo sąlygas“, – sako R. Sagatauskė.

Pasak R. Sagatauskės, didėjant bendram vartotojų susirūpinimui tvarumo temomis, tendencijos ateityje turėtų gerėti: „ Mes, kaip prekybos centras, taip pat sieksime prisidėti prie tvarumo edukacijos, padėdami susiorientuoti ženklų ir sertifikatų gausoje, pateikdami ženklų paaiškinimus bei stengdamiesi praplėsti asortimentą sertifikuotais produktais.“

Parašykite komentarą