Lietuvos gyventojai ir toliau palankiai vertina vienkartinių pakuočių užstato sistemą bei ja naudojasi. Naujausia apklausa parodė, kad pandemijos iššūkiai ir papildomi reikalavimai saugumui neturėjo įtakos žmonių įsitikinimui – net 98 proc. apklaustųjų nurodo, kad penktus metus skaičiuojanti užstato sistema yra reikalinga. Taip pat absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų yra patenkinti vienkartinių pakuočių užstato sistemos funkcionavimu.
Vartotojai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų
„Dešimties mėnesių pakuočių surinkimo duomenys rodo, vartotojai greitai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų ir saugumo reikalavimai jiems nei pavasarį, nei dabar netrukdo toliau sklandžiai naudotis užstato sistema“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas. Spalio mėnesį USAD užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šiemet, kaip ir pernai, vienkartinių pakuočių užstato sistema naudojasi 9 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų.
USAD statistika rodo, kad per dešimt šių metų mėnesių perdirbimui grąžinta per 527 milijonų vienkartinių stiklo, plastiko ir metalo pakuočių. Iš viso nuo užstato sistemos veiklos pradžios Lietuvoje gyventojai susigrąžino užstatą už daugiau kaip 2,6 mlrd. vienkartinių pakuočių. Pasak G. Varno, nuosekliai augantys pakuočių surinkimo rodikliai atspindi tvirtą gyventojų pasitikėjimą užstato sistema ir leidžia tikėtis, kad penktieji USAD veiklos metai bus ne mažiau sėkmingi negu ankstesni.
Susigrąžintas užstatas padeda padengti sąskaitas už pirkinius
Šiuo metu vartotojai Lietuvoje tarą gali grąžinti į beveik 3 tūkst. prekybos vietų visoje Lietuvoje. Platus ir patogus taros surinkimo vietų tinklas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių USAD užtikrinti stabilius rezultatus. Apklausos duomenimis, 95 proc. respondentų teigė, kad taros surinkimo vietų pakanka.
Tyrimo duomenimis, apie trečdalis respondentų per mėnesį į užstato sistemą grąžina iki 30 tuščių pakuočių. Panašus skaičius žmonių sukaupia dvigubai didesnį užstatinių pakuočių kiekį, taip susigrąžindami maždaug 3-6 eurus per mėnesį.
Ir toliau fiksuojama tendencija, kad už užstatą gauti pinigai dažniausiai panaudojami einamajam apsipirkimui padengti – taip elgiasi 3 iš 4 apklaustųjų.
Svarbiausia priežastis rūšiuoti – švaresnė aplinka
Kaip didžiausią užstato sistemos privalumą gyventojai ir toliau nurodo švaresnę aplinką. Didžioji dalis (92 proc.) tyrimo dalyvių pripažįsta, kad įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.
Daugeliui vartotojų penkių eurų kaina sistemos išlaikymui atrodo priimtina. Manančių, kad kaina yra nedidelė, lyginant su pernai padaugėjo nuo 20 proc. iki 27 procentų. Dar 60 proc. apklaustųjų sutiko, jog kaina yra optimali.
Dauguma apklaustųjų (85 proc.) tikina, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą.
Tyrimo duomenimis, savo namuose stiklą, plastiką, popierių rūšiuojančių žmonių skaičius (apie 45 proc.) išlieka panašus kaip ir pernai, tačiau lyginant su 2019-aisiais beveik pusantro karto (iki 31 proc.) išaugo skaičius respondentų, kurie nurodė, jog rūšiuoja lemputes ir baterijas – dabar taip elgiasi kas trečias.
Apie tyrimą:
Gyventojų apklausą visoje Lietuvoje 2020 metų spalio 19-29 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter Research“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai, iš kurių 899 besinaudojantys vienkartinių pakuočių užstato sistema. Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Pranešimą paskelbė: Kristina Kukarevičiūtė, UAB „Fabula ir partneriai“
