Įvairenybės

Tvarumo tendencijos paukštininkystės sektoriuje: vis daugiau dėmesio skiriama gyvūnų sveikatai ir gerovei

Įvairiuose ūkiuose pradedant taikyti vis aukštesnius gyvūnų laikymo standartus, etiškiau užaugintų produktų asortimentas parduotuvėse taip pat didėja. Apie kasdien vartojamų produktų tvarumą ir jų auginimo tendencijas, plačiau pasakoja ekspertai.

Visuomenei vis daugiau dėmesio skiriant gyvūnų gerovei, pasaulinės tvarumo tendencijos neaplenkia ir paukštininkystės sektoriaus. Kad gyvūnai augdami patirtų mažiau streso, o vartotojus pasiektų etiškiau užauginti maisto produktai, itin aukštą kartelę kitiems paukštininkystės sektoriaus dalyviams kelia naujos kartos „žaliosios fermos“.

Jose viščiukai turi daugiau erdvės ir natūralios šviesos, gali laisviau judėti, kapstytis specialiame mulče ar žolėje. Be to, paukščiai yra šeriami tik geros kokybės natūraliais, 100 proc. augaliniais lesalais, kurie užtikrina stiprią gyvūnų imuninę sistemą ir sklandų organizmo vystymąsi. Geresnes paukščių gyvenimo sąlygas užtikrina ir „žaliųjų fermų“ paukštidėse papildomai įrengtos laktos poilsiui bei galimybė paukščiams naudotis anti-stresinėmis priemonėmis, vadinamais anti-stresiniais žaislais.

Rūpinamasi paukščių sveikata

„Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė pažymi, kad palaipsniui griežtėjant gyvūnų gerovės standartams, rodomas didesnis susirūpinimas gyvūnų sveikata.

„Pirkėjams stengiamės vis pasiūlyti etiškiau užaugintų mėsos produktų. Pavyzdžiui, paukščiai, kurių produktus siūlome pirkėjams šią savaitę, yra užauginti tvariau „žaliosiose fermose“. Jose esančios priemonės stimuliuoja paukščių vystymąsi bei užtikrina, kad gyvūnai kasdien patirs mažiau streso, bus ramesni. Įrodyta, kad patiriamas stresas paukščiams gali daryti neigiamą įtaką jų imuninės sistemos veiklai“, – teigia R. Didjurgytė.

Keletą pastarųjų metų ryškėja ir tendencija paukštidėse atsisakyti itin greitai augančių viščiukų bei kitų paukščių veislių, pastebi gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Pasak jos, auginti greičiausiai augančias paukščių veisles atsisakoma dėl gyvūnų sveikatai sukeliamų greito augimo problemų.

„Tokių veislių paukščių raumenys auga per greitai, kad tokį tempą galėtų „pasivyti“ gyvūno kaulai bei visa organų sistema. Dėl to paukščiams būna sunku atsistoti bei vaikščioti, jie būna pasyvūs, o dėl suprastėjusios higienos didėja rizika gyvūnui susirgti odos ir imuninėmis ligomis, kurios gydomos vaistais, dažniausiai – antibiotikais“, – pažymi „Tušti narvai“ vadovė.

Nors dėti antibiotikus į gyvūnų pašarus augimo skatinimo tikslais draudžia Europos Sąjungos teisės aktai, jie paukštienoje ar kitoje mėsoje atsiranda tik gyvūnams susirgus. Antibiotikų gavę paukščiai gali būti pjaunami tik po 2–3 savaičių, kuomet vaistai visiškai pasišalina iš paukščio organizmo.

„Lidl Lietuva“ atstovė pažymi, kad paukštienos produktai, užauginti visiškai nenaudojant antibiotikų, kilę iš atsakingesnių gyvūnų gerovės požiūriu vietų: „Griežtesnius higienos reikalavimus taikančiuose paukštynuose paprastai rečiau plinta parazitai ir ligos, paukščiai yra sveikesni, tad jų nereikia gydyti antibiotikais“.

„Lidl“ pirkėjai visoje Lietuvoje šią savaitę kviečiami įsigyti be antibiotikų užaugintos antienos krūtinėlių filė, o nuo ketvirtadienio visose „Lidl“ parduotuvėse jų lauks ir įvairūs vištienos produktai – sparneliai, šlaunelės, blauzdelės ir krūtinėlių filė – iš griežtesnius gyvūnų gerovės standartus atitinkančių „žaliųjų fermų“.

Be to, nuolatiniame „Lidl“ parduotuvių asortimente pirkėjams siūlomas ir rudasis mėsinis viščiukas, kuris yra auginamas ilgiau nei įprastai – net 56 dienas. Ši mėsa pasižymi kiek kitokiomis skonio savybėmis, o viščiukai taip pat auginami geresnėmis sąlygomis – patalpose naudojamas natūralus apšvietimas, viename kvadratiniame metre sutalpinama mažiau paukščių.

Tvaresnės ir produktų pakuotės

„Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė pažymi, kad kokybiškas ir tvaresnis asortimentas yra vienas svarbiausių įmonės strateginių tikslų. Dėl to prekybos tinklas rūpinasi ne tik produktų gamyboje naudojamų žaliavų, bet ir pakuočių, tvarumu.

„Džiaugiamės, kad šie aukštesnius gyvūnų gerovės standartus atitinkantys paukštienos produktai taip pat yra supakuoti atsakingiau. Šioms pakuotėms sunaudota net 80 proc. mažiau plastiko – indelis pagamintas iš perdirbto popieriaus ir padengtas tik plona lengvai rankomis atskiriama vidine plastiko plėvele. Atskyrus vidinę ir viršutinę plėvelę, jas reikia mesti į plastiko konteinerį, o popierinę dėžutę – į popieriaus“, – pasakoja R. Didjurgytė.

Prieš keletą metų „Lidl“ sumažino plastiko kiekį įvairiose šviežios mėsos pakuotėse, taip pat atsisakė naudoti juodąjį plastiką, kurio automatiniai rūšiavimo įrenginiai dažnai negali identifikuoti ir jis lieka neperdirbtas. Vykdydama „Schwarz“ grupės strategiją „REset Plastic“, „Lidl Lietuva“ iki 2025 m. pabaigos siekia plastiko kiekį privačių prekės ženklų pakuotėse sumažinti bent 20 proc. Prekybos tinklas taip pat siekia, kad nuo 2025 m. pabaigos visos privačių prekės ženklų plastikinės pakuotės būtų maksimaliai perdirbamos, ir planuoja jose naudoti bent 25 proc. perdirbto plastiko.

Pranešimą paskelbė: Monika Besevičiūtė, UAB „coagency“

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą