Elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių transporto priemonių vairas vis dažniau atsiduria ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų rankose. Tačiau kartu su jų populiarumu ryškėja ir kita tendencija – nelaimės, kurių pasekmės gali būti gerokai sunkesnės nei keli nubrozdinimai. Draudikai fiksuoja kaulų lūžius ir sunkius kūno bei veido sužalojimus, o viena dažniausiai ignoruojamų saugumo priemonių vis dar yra šalmas.
Problemą atspindi ir Lietuvos policijos duomenys. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius užfiksuota beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų (pavyzdžiui, važiavimas be privalomo šalmo, neblaivumas ar kitų KET reikalavimų nesilaikymas), kuriuos padarė elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai.
Draudimo bendrovės BTA praktikoje taip pat pastebima, kad didėjantis elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių dviračių prieinamumas atsispindi ir žalų statistikoje.
„Tokių įvykių nuolat daugėja. Dažnai fiksuojame susidūrimus su automobiliais. Nors dalis nelaimių baigiasi nubrozdinimais ar kitais lengvesniais sužalojimais, pasitaiko nemažai kaulų lūžių ir itin skaudžių atvejų, kai patiriamos sunkios kūno traumos. Didėjantis šių transporto priemonių populiarumas reiškia ir tai, kad apie saugų jų naudojimą turime kalbėti gerokai rimčiau“, – sako BTA draudimo Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Šalmo ignoravimo kaina – ilgalaikiai padariniai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams Lietuvoje yra privalomas. Visgi policijos statistika rodo, kad būtent šio reikalavimo nepaisymas sudaro didžiąją dalį fiksuojamų pažeidimų. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius reikalavimo dėvėti šalmą nesilaikymas sudarė net 76 proc. visų pažeidimų.
Vis dėlto, kad šalmas nėra tik formalus KET reikalavimas, rodo ir konkretūs BTA draudimo žalų praktikoje užfiksuoti atvejai.
Pavyzdžiui, vienai merginai važiuojant elektriniu paspirtuku, jo ratas pateko tarp šaligatvio plytelių. Praradusi pusiausvyrą ji griuvo ir veidu trenkėsi į gatvės borto kampą. Patirta trauma pažeidė veido nervą, o vienos akies vokas dėl sužalojimo nebeatsimerkia.
„Tai labai skaudus pavyzdys, kaip, atrodytų, paprastas kritimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Paspirtuko ratas pateko į plytelių tarpą – situaciją, kuri mieste gali nutikti bet kam. Tinkamai parinktas šalmas tokioje situacijoje būtų galėjęs gerokai sumažinti sunkaus sužalojimo riziką“, – pasakoja A. Gasparavičius.
Paspirtukų vairuotojų gretose – ir per jauni vaikai
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką elektrine mikrojudumo priemone dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja kelio dalimi ir gyvenamojoje zonoje galima važiuoti nuo 16 metų. Tai galima daryti ir nuo 14 metų, tačiau tokiu atveju būtina būti išklausius specialų mokymo kursą ir turėti mokyklos išduotą pažymėjimą.
Visgi ne visi jaunieji vairuotojai apskritai yra sulaukę amžiaus, nuo kurio jiems leidžiama savarankiškai dalyvauti eisme. Tai rodo ir policijos patikrinimai: pavyzdžiui, birželį per vos kelias valandas trukusį patikrinimą prie vienos Klaipėdos mokyklos pareigūnai nustatė devynis elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, kurie jomis važiavo nesulaukę reikiamo amžiaus.
Tačiau net ir vaikui sulaukus amžiaus, nuo kurio elektriniu paspirtuku leidžiama dalyvauti eisme, tėvams svarbu įvertinti, ar konkreti transporto priemonė jam iš tiesų tinkama. Pasak BTA draudimo Transporto draudimo žalų skyriaus vadovo, vienas svarbiausių kriterijų turėtų būti paspirtuko dydis ir vaiko ūgis.
„Paprastai rekomenduojama, kad paspirtuko vairas būtų maždaug tarp vairuotojo bambos ir krūtinės. Jeigu vairo aukštis nereguliuojamas, o paspirtuku važiuoja, pavyzdžiui, žemesnis nei 1,4 metro vaikas, jo valdymas gali tapti tikru iššūkiu, ypač netikėtoje situacijoje. Vaikui gali būti sunku ne tik tinkamai atlikti staigų manevrą, bet ir apskritai įvertinti, ką jis sugebės padaryti, jei priešais staiga atsiras kliūtis. Žinoma, taip pat būtina pasirūpinti tinkamu šalmu“, – aiškina A. Gasparavičius.
Svarbi ne tik kaina, bet ir maksimalus greitis
Ne mažiau nei paspirtuko dydis svarbios ir jo techninės galimybės. Pagal galiojančius reikalavimus elektrinės mikrojudumo priemonės didžiausias projektinis greitis negali viršyti 25 km/val., o galia – 1 kW. Tačiau, pasak BTA atstovo, net ir tokį greitį išvystantis paspirtukas vaiko ar nepatyrusio paauglio rankose reikalauja gebėjimo greitai įvertinti situaciją ir tinkamai sureaguoti į netikėtą kliūtį.
„Didžiausia bėda – greitis. Vaikams dažnai smalsu išbandyti, kaip greitai paspirtukas gali važiuoti, manevruoti tarp pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių. Tačiau patirties stoka neleidžia tinkamai įvertinti visų rizikų. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko lieka sureaguoti, jei priešais staiga atsiranda kliūtis, pasikeičia kelio danga ar reikia staigiai stabdyti. Tokiose situacijose klaidos pasekmės gali būti labai skaudžios“, – akcentuoja A. Gasparavičius.
Todėl tėvams, renkant vaikui elektrinį paspirtuką, A. Gasparavičius pataria vertinti ne tik jo dydį, bet ir technines charakteristikas. Ypač svarbu įsitikinti, kad perkama priemonė iš tiesų patenka į elektrinių mikrojudumo priemonių kategoriją. Jei jos projektinis greitis viršija 25 km/val., tokia transporto priemonė viešajame eisme negali būti naudojama kaip įprastas elektrinis paspirtukas – jai taikomi motorinėms transporto priemonėms nustatyti reikalavimai.
