Ar žinojote, kad žodis „desertas“ yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „desservir“ (liet. „nurinkti indus“)? Saldumynus priskirti atskirai maisto kategorijai sugalvojo pats Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. Jis nutarė, kad po pagrindinio patiekalo metas nurinkti indus ir pasivaišinti saldžiais desertais. Šią tradiciją ėmė puoselėti vis daugiau rūmų ir dvarų. Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pristato populiariausius, iki šių dienų išlikusius, tradicinius prancūziškus skanėstus, kuriuos paruošti prireiks vos kelių ingredientų.
Kanelės
Pasakojama, kad kaneles dar XVIII a. pirmosios pradėjo kepti Prancūzijos vienuolės, o iškepusios atiduodavo jas vargšams. Pyragaičiams reikalingų trynių vienuolės gaudavo iš vyndarių, nes vyno skaidrinimui jie naudojo tik baltymus. Išbyrėjusių miltų bei cukraus seserys prisišluodavo iš Bordo uoste sustojusių laivų.
„Galima pastebėti, kaip per keletą metų kanelės vis labiau plito Lietuvoje. Šiuo metu jų galima įsigyti daugumoje kepyklėlių ir prekybos vietų. Jei sumanysite šį gardėsį pasigaminti namuose, griežtai laikykitės recepto. Be to, nepamirškite svarbiausios taisyklės, kuria remiasi prancūzai – net ir pačio gabiausio šefo iškeptos kanelės skaniausios tik pirmąją valandą. Tad kuo šis desertas šviežesnis, tuo jis bus drėgnesnis ir puresnis“, – patarimais dalijasi maisto ekspertė V. Juodkazienė.
Lietiniai blyneliai „crêpes“
Šie ypač ploni, kone permatomi prancūziški blyneliai yra kilę iš Prancūzijos, Bretanės regiono. Čia vietiniai žemdirbiai gindamiesi nuo bado iš lengvai išaugintų grikių miltų maišydavo tešlą ir kepdavo plonus blynelius. Į jų vidų dėdavo viską, ką turėdavo, dažniausiai įvairius vaisius ir daržoves.
„Prancūziškų blynelių kepimui galite panaudoti įvairius namie turimus miltus. Jiems puikiai tiks grikių, kviečių, kukurūzų ar kitų rūšių miltai. Tačiau svarbiausia kepant šiuos blynelius naudoti kambario temperatūros maisto produktus ir tikrą sviestą, o ne riebalų mišinius kaip, pavyzdžiui, margarinas. Tikras sviestas blyneliams suteiks traškumą, plonumą ir gražią auksinę spalvą“, – sako V. Juodkazienė.
Migdoliniai sausainiai „macaroons“
Nors pirmieji „macaroons“ sausainiai buvo pradėti kepti Italijoje, jie greitai pasiekė Prancūziją. Šios šalies konditeriai patobulino italų receptą, pertepdami migdolinius sausainius šokoladiniu kremu ir suteikdami desertui naują formą. Dvipusiai sausainiai neilgai trukus tapo Paryžiaus ir visos Prancūzijos simboliu.
„Norintiems paruošti skanius ir traškius „macaroons“ sausainius, vertėtų nepagailėti kantrybės ir receptą sekti žingsnis po žingsnio. Šiems sausainiams neprireiks daugybės ingredientų. Jų pagrindą sudaro smulkūs, be luobelių maltų migdolų miltai, cukraus pudra, kiaušinių baltymai ir vanilės ekstraktas su žiupsneliu druskos“, – pasakoja maisto ekspertė.
„Crème brulee“
Tai vienas seniausių ir garsiausių Prancūzijos desertų. Nors pudingas su traškia plutele yra daugelio mėgstamas, tačiau ne visi ryžtasi gaminti jį namuose.
„Mėgstantiems šį ypatingą desertą, rekomenduočiau nebijoti ir išbandyti pagaminti jį namuose. Jo gamyba visai nesudėtinga, vos iš kelių ingredientų – kiaušinių trynių, rudojo cukraus, vanilės ir grietinėlės. Tačiau pasilikite šiam desertui daugiau laiko, nes pudingo masė turi stingti šaldytuve apie 3-4 valandas“, – sako V. Juodkazienė.
Kruasanai
Nors daugelis galvoja, kad pirmieji kruasanai kilo iš Prancūzijos, iš tiesų jie atsirado Austrijoje. Čia sviestiniai rageliai pradžių buvo kepami pusmėnulio formos ir vadinti vokišku žodžiu „Kipferl“. Tačiau, kai Austrijos princesė Marija Antuanetė ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI, jie gavo naują – kruasanų – pavadinimą ir šiek tiek pakeitė savo receptą.
„Iškepti prancūziškus ragelius namuose išties yra nelengvas iššūkis, reikalaujantis nemažai laiko ir pastangų. Džiugu, kad dabar šių skanėstų su šokoladu, karamele ir įvairiais džemais galime rasti dažnoje kepyklėlėje ir prekybos vietose. Na, o tiems, kurie vis dėlto nuspręs pasigaminti prancūziškų ragelių namuose, rekomenduoju rinktis riebesnį sviestą, taip rageliai bus traškūs ir purūs“, – sako V. Juodkazienė.
