Verslas

Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs ne daugiau kaip 16 procentų

Nors Telecentro dalis LRT sąnaudose tesudaro tik 5-6 proc. visų LRT sąnaudų, nacionalinis transliuotojas toliau reiškia nepagrįstas pretenzijas mokėti už suteiktas paslaugas 2015 metų kainomis ir spaudžia politikus, kad būtų priimti LRT vienašališkai naudingi politiniai sprendimai.

Vakar įvykusiame LRS Ekonomikos komiteto posėdyje LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad TV programų siuntimo paslaugų “kaina mums padidinta 57% ir mes neturime jokių svertų derėtis dėl tokios kainos”. Tačiau kalbėdama apie kainos pakėlimą LRT vadovė pamiršo paminėti, kad ši kaina padidėjo lyginant su paslaugų kaina, kuri buvo nustatyta dar 2015 metais, t.y. prieš 9 metus. Tuo būdu tai nėra joks staigus padidinimas, kaip tai traktuoja LRT, o greičiau fiksacija fakto apie per 9 metus išaugusias Telecentro sąnaudas, susijusias su LRT programų siuntimu.

“Mes taip pat norėtume šiandien toliau įsigyti paslaugas ir prekes 2015 metų kainomis, deja, neturime galimybės tokius savo norus realizuoti per spaudimą politikams”, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris. Jis pabrėžia, kad per pastaruosius 9 metus infliacija šalyje sudarė daugiau nei 50% (2021-2023 m. laikotarpiu 36,2%), vidutinis darbo užmokestis išaugo daugiau nei 2,4 karto (2021-2023 m. laikotarpiu 38,5%), 2 kartus išaugo elektros energijos kaina (2021-2023 laikotarpiu augimas beveik 2,8 karto).

Telecentro veiklos kaštus taip pat stipriai įtakojo politinis sprendimas parduoti interneto ryšio MEZON verslą. 2021 m. pardavus MEZON verslą ir Vyriausybei nusprendus atšaukti bendrovei suteiktą teisę diegti Kritinio ryšio tinklą ir tuo būdunepavykus pakeisti sąnaudų perskirstymo, likusios (anksčiau MEZON tekusios) infrastruktūros sąnaudos persiskirstė visoms Telecentro likusioms paslaugoms, įskaitant ir paslaugų teikimą LRT.

Per 9 metus su paslaugų LRT teikimu susiję Telecentro kaštai augo ne tik dėl makroekonominių ar mikroekonominių veiksnių, bet ir dėl to, kad LRT užsakinėjo papildomas paslaugas, didėjo pats siuntimo paslaugų vartojimas. “2016 metais mes pastatėme siuntimo tinklą, dedikuotą vien LRT programų siuntimui, vėliau, bendru sutarimu, buvo papildomai investuojama į tinklo plėtrą, modernizavimą. Nieko nedarėme savavališkai, visos investicijos buvo derinamos su LRT ir vykdomos su jos pritarimu”, – sako R. Šeris.

Telecentro nuomone, keldama klausimą dėl “netinkamo mechanizmo”, LRT pamiršta paminėti bent porą pagrindinių šio mechanizmo aspektų: LRT su Telecentru galutinai už suteiktas paskaitas atsiskaito tik po 2 metų, t.y. po to, kai apskaitos teisingumą patikrina RRT paskirtas nepriklausomas auditorius ir RRT nustato kompensacijos dydį. Tad LRT faktiškai naudojasi mokėjimo atidėjimu.

“Gaunasi taip, kad investicijų į infrastruktūrą, darbo užmokesčio, energijos ir kitas sąnaudas Telecentras patiria iškart, o sąskaitą paslaugos gavėjui gali pateikti tik po 2 metų. Tuo būdu LRT situacija yra išskirtinė komercinių transliuotojų atžvilgiu ir de facto Telecentras, kaip paslaugos teikėjas, kredituoja garantuotą valstybės finansavimą gaunantį LRT”, – teigia Telecentro vadovas.

Telecentro LRT pateiktame pasiūlyme dėl paslaugų teikimo 2024-2034 metams numatoma, kad programų siuntimo paslaugų kainos per ateinantį dešimtmetį didės ne daugiau kaip 16 procentų.

Pranešimą paskelbė: Valdas Kaminskas, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras

Parašykite komentarą