Technologijos

„Tele2“ mokslininkas atskleidė, kiek megabaitų galėjo užimti gyventojus į Vilnių kvietę Gedimino laiškai

Kas sieja šiandien gimtadienį švenčiantį Vilnių ir sostinę prieš 700 metų? Tikriausiai daugelis dalykų, o vienas jų net padėjo kurti klestintį miestą, pritraukti amatininkus, pirklius ir tiesiog miesto gyventojus. Tai – laiškai. XXI amžiuje kiekvienas iš mūsų išsiunčiame ir gauname dešimtis ar net šimtus kasdien, o persiunčiamos informacijos turinys užima ne vieną šimtą GB. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pasidomėjo, kiek galėjo sverti itin didelę reikšmę Vilniui turintys Gedimino laiškai.

Pasak „Tele2“ produkto „DATA ATLAS“ vadovo, Gedimino Jankausko, apsikeitimas duomenimis visais laikais buvo itin svarbus. Anot jo, šiandien net ir dideliais informacijos kiekiais pasidaliname vos keliais paspaudimais, o jų siuntimas užtrunka tik kelias sekundes.

„Prieš 700 metų siųsti Gedimino laiškai šiandien užimtų palyginti labai nedaug vietos – kiek mažiau nei 50 KB arba 0,05 MB duomenų. Šį itin nedidelį failą persiųsti į tuos pačius miestus užtruktų vos akimirką. Atsiradus internetui, kardinaliai keitėsi laiško forma, o technologijai tobulėjant – ir duomenų persiuntimo bei sunaudojimo kiekiai“, – aiškina G. Jankauskas.

Per septynis šimtmečius pasikeitė laiško forma, apimtis ir laikas, per kurį mus pasiekia informacija jame. Šiandien esame pripratę atsakymą į laišką gauti greitai – per valandą, dieną ar kelias. O jame siųsti ne tik tekstinę informaciją, bet ir nuotraukas ar net garso failus.

Gedimino laiškų svarba Vilniui

Lietuvos kunigaikštis Gediminas, siekdamas pritraukti žmones atvykti į Vilnių, siūlė itin geras sąlygas – jis žadėjo suteikti keliavimo laisvę ir 10 metų atleisti nuo mokesčių. 700-ojo Vilniaus gimtadienio proga istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad šis atvejis istorijoje yra išskirtinis – Gediminas laiškais konstruoja šiuolaikišką savo metui valstybę, o tuo pačiu ir sostinę.

„Gedimino laiškai mums svarbūs ne tik dėl valdovo siekio priimti krikštą, bet ir dėl Vilniaus miesto paminėjimo, kuris ir laikomas sostinės įkūrimo data. Nors Lietuvos izoliacija ir toliau liko, nes krikštas nepavyko, tačiau Jogailos ir Vytauto tandemas realizavo Gedimino planą, tad galime sakyti, jog jis atvėrė galimybes šalies krikštui“, – laiškų svarbą akcentuoja A. Bumblauskas.

Anot istoriko, Gediminas laiškus siuntė visam krikščioniškam pasauliui iki Romos – visų pirma, Saksonijos miestams: į Brėmeną, Liubeką, Štralzundą bei Kelną. Jo teigimu, laiškai buvo siunčiami ne tik popiežiui, bet ir Saksonijos vienuolijoms su kvietimu atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

„Šis kvietimas yra Gedimino siekis būti pripažintam tolygiu krikščioniškiems valdovams, nes jis yra suverenas – krikščionis iš Dievo valios. Gediminas iš principo kartojo tą patį, ką darė visos naujosios viduramžių Europos šalys – kvietė ekonomiškai ir kitaip pranašesnius žmones į Lietuvą. Galima sakyti, kad valdovas tuo metu pradėjo kurti imperiją, tad jam buvo reikalingi kariauti gebantys riteriai, kurie būtų aptarnaujami gerų amatininkų, cechų meistrų, kviečiami ir pirkliai, amatininkai, žemdirbiai bei dvasininkai“, – Gedimino tikslus aiškina jis.

Istorikas pabrėžia, kad šiuos žmones privilioti į Lietuvą buvo bandoma įvairiais būdais – žadama 10 metų atleisti nuo mokesčių, suteikti keliavimo teisę, duoti apsaugą – šiais laikais, tai būtų lyg laisvų ekonominių zonų sudarymas. Anot jo, buvo sudaromos itin geros sąlygos atvykėliams, kad jie taptų integralia valstybės dalimi ir neštų naudą valdovui.

Vilnius – reikšminga Gedimino plano dalis

A. Bumblauskas pasakoja, kad iš viso skaičiuojami 6 Gedimino laiškai – kai kurie surinkti iš citatų ir atpasakojimų, kitų išlikę tik nuorašai. Anot jo, nors reikšmingiausiais laiškais laikomi tie, kurie pasiekė popiežių, tyrinėtojams, Vilniui ir Lietuvai svarbiausias yra antrasis, parašytas 1323 m. sausio 25 dieną, kadangi čia pirmą kartą paminėtas sostinės vardas. Iki šiol šio laiško nuorašas buvo saugomas Rygoje, o Vilniaus gimtadienio proga, vienai dienai yra atvežamas į Lietuvą.

„Šis laiškas yra labai svarbus, nes galime interpretuoti, kad Vilnius tampa Gedimino pripažinta sostine. Gavus laiškus, buvo siūloma padaryti jų nuorašus ir iškabinti viešai, o originalą su antspaudu siųsti toliau. Šie laiškai buvo persekiojami ir naikinami vokiečių ordino, tad reikia džiaugtis, kad jie nukeliavo net iki popiežiaus“ – akcentuoja jis.

Anot istoriko, Avinjoną, kur buvo apsistojęs popiežius, laiškas pasiekė tik spalį, tad žinia keliavo net kelis mėnesius. Jo teigimu, laiškus gabendavo pasiuntiniai, žmonės susirinkdavo juos aptarti ir nuspręsti, kas su jais bus daroma.

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą