2021 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Ketvirtadienį Seimas svarstymo stadijoje pritarė Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės inicijuotam mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui. Įstatymo projektui liko paskutinioji, priėmimo, stadija – jei Seimas pritars ir jos metu, disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų bus perkeltas iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą. M. Danielė pabrėžia, kad pakeliui į dekriminalizacijos projekto svarstymą buvo atlikti didžiuliai namų darbai: projektas visapusiškai išdiskutuotas, jam pritarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų gydymo ekspertai, o Vyriausybė su atsakingomis ministerijomis pateikė teigiamą išvadą. Projekto iniciatorė džiaugiasi,…
MRU teisės ekspertai vykdys kokybinį tyrimą dėl teismo proceso vedimo tobulinimo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos ir Teisingumo tyrimų laboratorijos teisės ekspertai pradeda bendradarbiavimą su Nacionaline teismų administracija, įgyvendinančia projektą „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“, finansuojamą 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Projekto metu bus parengta išsami teismo proceso vedimo analizė ir pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl teismo proceso optimizavimo. Žmogaus nuomonę apie teismą ir teisingumą formuoja ne tik žiniasklaida ar požiūris į priimtą galutinį teismo sprendimą, bet ir proceso trukmė bei viso proceso eiga. Ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę gali lemti tiek objektyvios aplinkybės (pvz., būtinybė skirti ekspertizę ar teisės būti išklausytam principo įgyvendinimas), tiek teismo proceso vedimo kokybė. Konsultacinė Europos teisėjų taryba nuomonėje Nr. 11…
Ekspertai įvardijo priežastis, kodėl Lietuva neprilygsta šiuolaikinę narkotikų politiką taikančioms šalims
Retorika narkotikų dekriminalizacijos klausimais Lietuvoje tampa atviresnė, pavyksta atrasti būdų išspręsti atvejį kitaip, o ne, pavyzdžiui, „prisegant“ visą gyvenimą besivelkantį teistumą už pirmąją surūkytą suktinę. Visgi advokacijos ir žmogaus teisių švietimo ekspertas Girvydas Duoblys sako, jog kol kas narkotikų žalos mažinimo svarbą supranta nedaugelis politikų. Tad dar užtruksime, kol susitelksime į veiksmingesnius metodus nei baudimas: teisėsaugos požiūrio keitimą, narkotikų vartojimo prevenciją ir sveikatos apsaugą jau priklausomiems asmenims. Politikai iškraipo ir visuomenės požiūrį Vadinamuosiuose žemo slenksčio kabinetuose teikiama nemokama ir anoniminė pagalba žmonėms, priklausomiems nuo švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei turintiems didžiausią riziką užsikrėsti infekcijomis. Pagal Europos Sąjungos (ES), Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų rekomendacijas stipriai atsiliekame, teikdami vieną…
2022 m. daugiau galimybių efektyvesnei Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų veiklai
Vyriausybės posėdyje nutarta teisingumo srities veiklų veiksmingumui užtikrinti 2022 m. skirti 2 mln. 153 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų siūloma skirti ministerijai pavaldžių ir valdymo srityse veikiančių įstaigų veiklos efektyvinimui. „Turime operatyviai reaguoti į nuolat besikeičiančius visuomenės poreikius, technologinių naujovių plėtrą ir pažangos akivaizdoje siekti aukščiausių teisingumo srities veiklų įgyvendinimo standartų. Todėl papildomos biudžeto lėšos leistų užtikrinti itin aktualią Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos pažangą, galimybes veiksmingiau naudotis teisiniais įrankiais, taip pat priartėti prie ES šalių gerosios praktikos”, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Kadangi pastaraisiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukia dvigubai daugiau vartotojų skundų, todėl papildomi biudžeto asignavimai leistų pasiekti veiksmingesnio ginčų nagrinėjimo…
Prezidentas kreipėsi į Seimą dėl J. Varanauskaitės ir D. Višinskienės paskyrimo į LAT teisėjas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūras į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento vertinimu, teikiamos kandidatės yra autoritetingos ir gerbiamos teisėjų bendruomenės narės, turinčios nepriekaištingą reputaciją, pasižyminčios išskirtine asmenine ir profesine kompetencija, taip pat yra sukaupusios solidų teisinio darbo stažą. Į LAT teisėjas teikiama J. Varanauskaitė turi ilgesnį nei 20 metų teisinio darbo stažą, iš kurių – 14 metų eina teisėjos pareigas. Iki paskyrimo į Lietuvos apeliacinį teismą, dirbo teisėja Vilniaus apygardos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teisme, Ukmergės rajono apylinkės teisme. J. Varanauskaitė nuo 2014 m. yra mediatorė, taip…
Konstitucijos egzaminas: ką turime žinoti kiekvienas?
Teisingumo ministerijos rengiamas jubiliejinis 15–asis Konstitucijos egzaminas šiemet visus norinčius pasitikrinti žinias ir vėl suburs spalio 25 dieną. Kviesdamas prie egzamino prisijungti visus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei pasitikrinti svarbiausio šalies įstatymo žinias, vienas iš Konstitucijos egzamino komisijos narių teisininkas Vytautas Sinkevičius pasidalijo mintimis apie Konstituciją, kurios gali būti naudingos kiekvienam, ketinančiam dalyvauti egzamine. „Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, universalios vertybės, tai lyg visuomenės sutartis, pagal kurią tauta, priimdama Konstituciją, susitaria gyventi. Konstitucija reguliuoja visas pagrindines žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis. Kiekvienas iš mūsų su Konstitucija susiduriame kasdien, todėl labai svarbu ją kuo geriau išmanyti, nes tai leidžia ne tik suprasti, kaip funkcionuoja valdžios institucijos, bet ir padeda pasinaudoti…
Prof. Tomas Krilavičius: Elektroninė erdvė tampa nesaugi, žmonėms ji suteikia sąlygas kalbėti taip, kaip gyvai prabilti greičiausiai nesugalvotų
Internete plintant neapykantos kalbai, mokslininkai ir žmogaus teisių ekspertai ieško būdų, kaip stabdyti neapykantą ir jos daromą žalą visuomenei. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, profesorius Tomas Krilavičius sako, kad pasitelkus automatizuotas sistemas, įmanoma peržiūrėti milžinišką informacijos kiekį ir aptikti neapykantos kurstymo atvejus. Tokias sistemas galima pritaikyti ir lietuvių kalbai: kartu su partneriu – Lietuvos žmogaus teisių centru – universitetas vykdo bendrą projektą ir kuria automatizuotą neapykantos kalbos internete aptikimo įrankį. Papasakokite apie šiuo metu vykdomą neapykantos kalbos atpažinimo įrankio kūrimo projektą ir kokiems tekstams jis bus skirtas. Prie šio projekto aš ir mano komanda prisijungėme kaip partneriai, kurie padeda pritaikyti dirbtinio intelekto metodus neapykantos kalbai atpažinti įvairiuose tekstuose. Kitaip…
Persekiojimo kriminalizavimas – viltis atgauti ramybę tūkstančiams
Monika Guliakaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė Seimas spręs, ar persekiojamą patiriantys žmonės sulauks realios pagalbos. Nors formaliai psichologinis smurtas Lietuvoje baudžiamas, tačiau persekiotų moterų istorijos rodo, kad egzistuojanti teisinė bazė yra palankesnė nusikaltusiems asmenims, bet ne aukoms. Rytojaus balsavimu Seimas gali tai pakeisti. Kas yra persekiojimas? Teisiškai persekiojimu laikomi pakartotiniai veiksmai, kuriais ieškoma nepageidaujamo kontakto su žmogumi tiesiogiai, nuotolinėmis priemonėmis ar per trečiuosius asmenis. Toks kontaktavimas sukelia baimės ar nesaugumo jausmus, o jo taikinyje ypač dažnai atsiduria moterys, nutraukusios smurtinius santykius. Kasdienybėje tai reiškia, kad persekiotojai skambinėja, pasirodo darbo vietose, seka, renka informaciją, klausosi pokalbių, be perstojo rašo žinutes ir laiškus, neretai gadina ar naikina turtą bei…
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 380-ųjų įsteigimo metinių minėjime
Jūsų magnificencija Vilniaus universiteto rektoriau, Gerbiamas Teisės fakulteto dekane, Gerbiami profesoriai, dėstytojai, studentai, Garbūs šventės dalyviai, man nepaprastai malonu kartu su Jumis dalyvauti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto jubiliejaus šventėje. 380 metų, prabėgusių nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos išduotos privilegijos, šiandien išskiria Vilniaus universiteto Teisės fakultetą iš kitų Lietuvos teisės mokyklų ir įpareigoja tęsti turtingą teisės mokslų tradiciją. Teisės fakulteto įsteigimas Vilniaus universitete liudija, kad jau tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenė suvokė savo atsakomybę už šalies valstybingumo pamatus, teisinės sistemos kokybę ir tvarumą. Negalima teigti, kad ši mokykla steigėsi tuščioje dirvoje. Mes visi, net ir tolimi nuo teisės žmonės, žinome, kad Lietuva jau XVI amžiuje garsėjo…
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas švenčia 380 metų jubiliejų
Spalio 11 d. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas švenčia 380 metų jubiliejų. Jo istorija siekia 1641-uosius, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza suteikė privilegiją, kuria remiantis buvo leista vykdyti teisės studijas ir įsteigtas VU Teisės fakultetas. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio institucija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Fakultetas iki šiol yra neatsiejama šiuolaikinės Lietuvos teisinės sistemos dalis ir pirmaujančių šalyje teisės specialistų Alma Mater. „Šiandien švenčiame ne tik Teisės fakulteto jubiliejų, bet ir naują etapą Rytų Europos istorijoje. Jau tuomet Lietuva įrodė savo stiprybę Europos teisinėje sistemoje, implementuodama modernius teisės aktus, tokius kaip Lietuvos Statutai, tačiau kokybiškas teisinis išsilavinimas Vilniuje padėjo tvirtus pamatus šimtmečius nekintantiems teisingumo ir teisės principams…
