Seime pritarta Teisingumo ministerijos parengtam Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo išplečiama pranešėjų apsauga – valstybės apsaugos sulauks ne tik pranešėjas, bet ir jam padėjusieji asmenys. „Naujos priemonės padės geriau apsaugoti pranešėjus, informavusius apie neteisėtą veiklą, tai bus dar vienas žingsnis diegiant aiškius skaidrumo ir saugumo standartus. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, svarbu plėsti apsaugos mechanizmą asmenims, pateikusiems informaciją apie galimus pažeidimus”, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Pasak ministrės, į pažeidimų sąrašą įtraukiami ir pažeidimai, susiję su vidaus rinka, pavyzdžiui, ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių, pelno mokesčio taisyklių pažeidimus, bei kitus pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams. Be to, įtvirtinama galimybė asmeniui, pateikiančiam informaciją apie pažeidimą, tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją, o nebūtinai…
VRM: naujas pareigūnų reabilitacijos modelis kuriamas kartu su pareigūnais
Vidaus reikalų ministerijos inicijuotame susitikime su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir jų atstovaujamų profesinių sąjungų atstovais diskutuota apie naujo pareigūnų reabilitacijos modelio įgyvendinimo kryptis. Naujam reabilitacijos modeliui kurti bus suburta darbo grupė, kurioje pareigūnų interesus geriausiai atliepiančių sprendimų bus ieškoma kartu su profesinėmis sąjungomis. Darbo grupę sudarys vidaus reikalų statutinių įstaigų, profesinių sąjungų atstovai, kurie išanalizavę pareigūnų reabilitacijos specifiką pateiks tinkamiausią pareigūnų reabilitacijos modelį. Susitikime profsąjungoms taip pat pristatytas ir VRM atliktas ministerijai pavaldžių įstaigų tyrimas, atsakyta į pareigūnams aktualius klausimus. „Per vienerių metų pereinamąjį laikotarpį kartu su profesinėmis sąjungomis sukursime efektyvų modelį, kuris užtikrins pareigūnams geresnį reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Vykdoma įstaigų pertvarka…
Seimas paskyrė Aleną Piesliaką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir pritarė dviejų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų skyrimui
Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teikimą, paskyrė Aleną Piesliaką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Už nutarimą „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ (projektas Nr. XIVP-1154(2) slapto balsavimo metu buvo 99, prieš balsavo du, susilaikė trys Seimo narių. Nutarimas įsigalios 2022 m. kovo 1 d. Seimas taip pat pritarė Respublikos Prezidento pateiktoms Kauno apygardos teismo teisėjos Jūratės Jakubonienės ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės kandidatūroms į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Už nutarimą „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ (projektas Nr. XIVP-1152(2) slapto balsavimo metu buvo 94, prieš balsavo trys, susilaikė 8 Seimo nariai. Už nutarimą „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę…
Seimo Antikorupcijos komisijos inicijuotame vertinime nustatyti įstatymo pažeidimai: prašoma įvertinti atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų veiksmus ir spręsti dėl jų atsakomybės
2021 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Rugsėjo mėnesį Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis inicijavo Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimą dėl žurnalistiniuose tyrimuose paviešintos informacijos dėl galimų sisteminių Vilniaus miesto savivaldybės vadovų, darbuotojų, jų artimųjų bei draugų galimo piktnaudžiavimo vykdant savivaldybės viešuosius pirkimus. Po šio klausimo svarstymo komisija nusprendė vykdyti parlamentinę kontrolę ir prašyti Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinti visus žurnalistiniuose tyrimuose paviešintus Vilniaus miesto savivaldybės vykdytus pirkimus. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto projekto konkurso („Mokslo paskirties pastato (gimnazijos), Tolminkiemio g., Vilniuje architektūrinės idėjos projektinis pasiūlymas“) ir jo pagrindu sudarytos sutarties vertinimą, nustatė, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tarnyba konstatavo, kad…
Daugiau priemonių kovai su korupcija: pritarta Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais projektui
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtam Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais 2022–2033 m. projektui. Ilgalaikiu strateginio planavimo dokumentu siekiama nuosekliai ir kompleksiškai sukurti korupcijai atsparią aplinką tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, ilgalaikės kompleksinės kovos su korupcija priemonės leis sustiprinti skaidrumo iniciatyvas, antikorupcinės aplinkos kūrimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Nors tarptautiniai vertintojai pripažįsta, kad Lietuva yra padariusi reikšmingą pažangą kuriant skaidrią aplinką, tačiau įtraukiant socialinius partnerius, NVO, verslo ir pilietinės visuomenės atstovus galėsime pasiekti tvarių, atikorupcinėmis nuostatomis grįstų sprendimų, didinančių pasitikėjimą valstybės teisingumo sistema. Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais strateginio tikslo bus siekiama trimis kryptimis: formuojant antikorupcines nuostatas bei plėtojant antikorupcines…
Kreipimasis į visuomenę ir Seimo narius
2021 m.gruodžio 14 d. Šią savaitę, ketvirtadienį, gruodžio 16 d. Seime bus svarstomas projektas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139 ir 161 straipsnių pakeitimo“. Šiais pakeitimais būtų leidžiama, nedarant 6 mėnesių pertraukos, pakartotinai teikti Seimui atmestus įstatymų projektus jų net nepakeitus. Atkreipiame visuomenės dėmesį, kad šiuo Seimo statuto pakeitimu siekiama nedelsiant pakartotinai svarstyti ir darant spaudimą Seimo nariams priimti narkotikų dekriminalizavimo įstatymą. Toks pakeitimas taip pat būtų neabejotinai taikomas ir kitų, visuomenei nepriimtinų įstatymų prastūmimui, pasinaudojant Seimo posėdžių metu susidarančia laikina balsų dauguma. Kreipiamės į Seimo narius, reikalaudami laikytis savo pareigos, duotos priesaikos ir pasižadėjimo rinkėjams būti ištikimiems Tautos valiai, dirbti žmonių labui, saugoti ir gerbti jų norus ir sveikatą ir…
Naujus visuomenės saugumo užtikrinimo iššūkius padės įveikti glaudesnis MRU ir Lietuvos muitinės bendradarbiavimas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė profesorė Inga Žalėnienė ir Lietuvos Respublikos Muitinės departamento (Muitinės departamento) generalinis direktorius Darius Žvironas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl universitetinių studijų organizavimo stiprinimo ir bendrų veiklų. Universitetas plečia bendradarbiavimą su Lietuvos Muitinės departamentu rengiant universitetinių studijų programose dėstomų dalykų, praktikų ar stažuočių programas, taip pat atsižvelgiant į muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus prisidės prie studijų turinio ir mokomosios medžiagos koregavimo. Muitinės departamento atstovai dar aktyviau įsitrauks į universiteto patyrimines veiklas, mentorystės programas, konkursines veiklas studentams, kvalifikacinių egzaminų ir kvalifikacijos suteikimo komisijų darbą, departamentas suteiks ir reikalingą infrastruktūrą bei mokymo bazę būsimų muitinės specialistų rengimui. Pasak MRU rektorės, profesorės dr. Ingos Žalėnienės, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės…
Prezidentas Teismų dienos proga: reikia sprendimų, kurie sustiprintų teismų sistemą ir pritrauktų geriausius šalies teisininkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, Teismų dienos išvakarėse, lankėsi Vilniaus miesto apylinkės teisme, pasveikino Lietuvos teismų bendruomenę profesinės šventės proga. Pasak Prezidento, Lietuvos teismai pastaruoju metu neišvengia sudėtingų iššūkių, tačiau matomos pastangos juos įveikti. Šalies vadovas Teismų dienos proga paragino teisėjus prisidėti prie teigiamų sistemos pokyčių. Valstybės vadovo teigimu, nuo to, kaip kokybiškai atliekamas darbas pirmosios instancijos teisme, priklauso visai šalies teismų sistemai tenkantis krūvis. Tad būtina skirti ypatingo dėmesio apylinkių teismų darbo kokybei: profesionalių teisininkų pritraukimui, jų kvalifikacijos kėlimui, tinkamoms darbo sąlygoms. „Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams, šiuo metu stebimi ekonominiai pokyčiai skatina juos peržiūrėti. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo…
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui – 10 metų. Tik 15 proc. nukentėjusių kreipiasi į policiją
160 – tiek pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasdien sulaukia policijos pareigūnai. Remiantis 2020 metų Statistikos departamento duomenimis, policijos pareigūnai sulaukė 58 553 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, bet tik dėl 1 iš 8 atvejų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas mini dešimtmetį. Šiam įvykiui pažymėti gruodžio 15 d. Seime Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija ir Seimo Žmogaus teisių komitetas organizuoja konferenciją „10 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui: pasiekimai ir siekiamybės“. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje pagalbos nesikreipia. 2020 metais bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”, Moterų informacijos centro užsakymu atliko…
Dauguma gyventojų nepritaria dabar veikiančios hipotekos sistemos keitimui, rodo sociologinė apklausa
Dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų nepritaria Seime inicijuojamiems ketinimams pertvarkyti hipotekos tvarką, panaikinant privalomą notarinį tvirtinimą ir perduodant šią funkciją komerciniams bankams ir valstybiniam registrų tvarkytojui. Tai rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2021 metų lapkritį atlikta reprezentatyvi sociologinė apklausa, kurią užsakė Lietuvos notarų rūmai. Paklausti, kaip vertina siūlymus, kad tvirtinant nekilnojamojo turto hipoteką bei prižiūrint jos teisėtumą, būtų atsisakyta notaro paslaugų, o hipotekos tvirtinimą atliktų komerciniai bankai, 56,7 proc. respondentų pareiškė tam nepritariantys, ir šias funkcijas atlikti notaras. Pritarė pakeitimų siūlymui 14,4 proc., neturėjo nuomonės šiuo klausimu 28,9 proc. apklaustųjų. Siūlymams, kad hipotekos registravimą atliktų valstybės įmonė Registrų centras nepritarė 41,2 proc., pritarė 26,3 proc., neturėjo nuomonės 32,5…
