• Teisėsauga, kriminalai

    Lietuvos šeimų sąjūdis kviečia pasirašyti peticiją dėl visų KGB bendradarbių sąrašų išslaptinimo

    Prasidėjus karui Ukrainoje ir kilus grėsmei Lietuvos valstybei, atėjo metas pagaliau pabaigti Lietuvoje per tris dešimtis metų taip ir neįvykdytą iki galo desovietizaciją. Lietuvos šeimų sąjūdis pateikė Seimui tarybos narių pasirašytą peticiją dėl visų SSSR represinių struktūrų bendradarbių ir agentų išslaptinimo. Pagal Peticijų įstatymą ši peticija privalo būti svarstoma Seime. Pateikiame visuomenei peticijos tekstą: „Kiekviena tauta turi teisę žinoti ne tik savo didvyrius, bet ir išdavikus. Istorinė tiesa iki šiol yra slepiama nuo Lietuvos Respublikos piliečių, represinių SSSR struktūrų aukų ir jų artimųjų. Mūsų šalies Konstitucijos 25 str. garantuoja teisę nekliudomai gauti informaciją. Rusijos saugumo ir žvalgybos institucijos naudoja archyvuose saugomą informaciją ir neabejotinai žino visus SSSR specialiųjų tarnybų bendradarbius…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Teisingumo ministerija kviečia dalyvauti nacionalinėje atrankoje į Europos prokurorus 

    Teisingumo ministerija skelbia nacionalinę kandidatų Europos prokuroro pareigoms užimti atranką. Europos prokuratūra yra atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui.    Dabartinio Europos prokuroro iš Lietuvos Tomo Krušnos įgaliojimai baigsis 2023 m. liepos mėnesį, o atrankos komisijos klausymai turėtų vykti 2022 m. antrąjį pusmetį, todėl jau dabar pradedama nacionalinė kandidatų atrankos procedūra.   Vadovaujantis Pereinamojo laikotarpio taisyklėmis dėl Europos prokurorų skyrimo pirmai kadencijai, 2019 m. burtų keliu buvo sudaryta 11 valstybių grupė, tarp kurių pateko ir Lietuva. Šių valstybių Europos prokurorų pirmoji kadencija trunka tik trejus metus ir ji negali būti pratęsta. Likusių šalių Europos prokurorai buvo paskirti šešerių metų kadencijai. Taip…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Žmogaus teisių organizacijų koalicija ragina uždrausti Rusijos agresijos simbolius: jie naudojami Holokausto paminklams niekinti

    Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į valstybės vadovus, ragindama nedelsiant uždrausti Rusijos agresijos Ukrainoje simboliką. Anot koalicijos, Rusijai aktyviai naudojant tariamą Ukrainos denacifikacijos naratyvą, su Holokaustu susiję paminklai ir simboliai tampa provokacijų taikiniais Lietuvoje. Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipimąsi išplatino po to, kai netoli Vilniaus esančiame Panerių memoriale raidėmis „V“ ir „Z“ du kartus išniekinta memorialo teritorija ir ten esantis paminklas. Antrojo pasaulinio karo metu naciai ir jų vietos talkininkai Paneriuose nužudė apie 70 000 žmonių, dauguma jų – Lietuvos ir Lenkijos žydai. „Ar leisime XXI a. agresoriui išnaudoti Holokaustą savo naudai? Ar galima Lietuvoje gyvenančius žydus, pergyvenusius Holokaustą ir sulaukusius garbaus amžiaus, kurių dalis prieglobstį čia surado atvykę iš…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

    Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe VDI tiria įvykį ir aiškinasi, ar jį sąlygojo neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai (“Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka“). Suprantama, kad atsakomybė kaip teisinių pasekmių porūšis atsiranda tik esant kaltai veikai –…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Albinas Antanaitis paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju

    2022 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)  Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teikimą, nusprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju skirti Kauno apygardos teismo teisėją Albiną Antanaitį. Naująsias pareigas jis pradės eiti nuo birželio 1 d. Slaptame balsavime už A. Antanaičio kandidatūrą (projektas Nr. XIVP-1415(2) balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 5 parlamentarai. Pagal Konstituciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas Prezidento teikimu. Pristatymo metu Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė yra sakiusi, kad A. Antanaitis yra itin patyręs teisėjas, sukaupęs daugiau negu 25 metų teisinio darbo patirtį, 19 metų eina teisėjo pareigas. „Teisėjo karjerą A. Antanaitis pradėjo 2002 m. Kauno miesto apylinkės teisme. 2004–2007 m. ėjo teisėjo pareigas…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Seimas laikinai perkėlė penkis teisėjus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

      Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Artūrą Driuką, Aleną Piesliaką ir Jūratę Varanauskaitę bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viliją Mikuckienę ir Neringą Švedienę laikinai – trijų mėnesių laikotarpiui – perkėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuriame yra itin padidėjęs nagrinėjamų bylų skaičius. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs duomenis, kad teismo krūvis yra gerokai padidėjęs dėl užsieniečių antplūdžio ir objektyviai padidėjusio užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio bylų skaičiaus. Teisėjų taryba konstatavo, kad teismui reikalingi šeši teisėjai trims mėnesiams. Šiuo metu yra penki teisėjai laikinai perkeltini. Jie sutinka būti perkeliami“, – pristatydama projektus sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Vyriausioji patarėja pažymėjo, kad…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Seimas imsis svarstyti Baudžiamosios politikos subalansavimo paketą

    Šiandien Seimas po pateikimo pritarė siūlymui toliau svarstyti Teisingumo ministerijos inicijuotą Baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką, kurioje numatyta, kad Baudžiamasis kodeksas būtų orientuotas į griežtą nubaudimą už pavojingiausius nusikaltimus ir labiau atitiktų kraštutinės priemonės paskirtį. Už mažiau pavojingas veikas būtų numatytos adekvačios bausmės. Pagrindinis šios pertvarkos tikslas – įgyvendinti Vyriausybės programos vieną pagrindinių nuostatų teisingumo srityje ir subalansuoti atsakomybę bei užtikrinti bausmės neišvengiamumą. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio, todėl baudžiamoji atsakomybė plačiai taikoma už lyginant su valstybės ekonomine raida nedidelę žalą sukėlusias veikas, o tai valstybei nėra nei efektyvu, nei ekonomiškai tikslinga. Todėl, jau turėdami Vyriausybės pritarimą, esame pasirengę šiuos klausimus atitinkamai…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Seimo Pirmininkė: „Lietuvos prokuratūros esmė – būti valstybės atrama“

    2022 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Lietuvos prokurorų bendruomenę su profesine švente. „Šiemet Lietuva švenčia 30-ąjį Konstitucijos priėmimo jubiliejų. Būtent Konstitucija aukščiausiu lygmeniu įtvirtino nepriklausomo ir tik įstatymo klausančio prokuroro institutą. Beveik tris dešimtmečius Lietuvos prokuratūra yra patikima valstybės atrama. Ji reikšmingai prisideda prie to, kad būtų tinkamai įgyvendinamas konstitucinis teisinės valstybės principas, saugo visuomenę nuo savivalės ir neteisybės, o tarnauti žmonių ir mūsų Tėvynės labui visada buvo pagrindinis jos veiklos principas. Prokuratūra ne tik užtikrina Lietuvos gyventojų ir svečių teises bei laisves, ne tik gina viešąjį interesą, bet ir vysto tarptautinį bendradarbiavimą, padeda nustatyti ir nubausti asmenis, sukėlusius ir vykdančius karinę…

  • Teisėsauga, kriminalai

    E. Dobrovolska: įtvirtiname efektyvesnę notarų veiklos priežiūrą

    Šiandien teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska patvirtino naujas notarų tarnybinės priežiūros taisykles.  „Teisingumo ministerija, kaip institucija atsakinga už notarų tarnybinę priežiūrą, šioje srityje siekia ne procedūrinių, bet kokybinių pokyčių, kurie leistų užtikrinti ilgalaikę notarų veiklos kokybę. Neabejoju, jog naujosios taisyklės suteiks daugiau aiškumo ir konkretumo, ką, kada ir kas turi padaryti tam, kad gyventojai sulauktų efektyvesnių ir labiau prieinamų notarų paslaugų“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.   Pasak ministrės, nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtinamas notaro veiklos patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimo kontrolės mechanizmas. Numatoma galimybė iš anksto, prieš patikrinimą, išsiųsti notarui klausimyną, skirtą pirminei informacijai, reikalingai patikrinimui atlikti, surinkti – tai leis patikrinti daugiau aplinkybių ir duomenų bei paspartinti patį tikrinimo…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Seimas pritarė keturių naujų Apeliacinio teismo teisėjų skyrimui

    Seimas po slapto balsavimo pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teiktoms Evaldo Pašilio, Aivos Survilienės, Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos kandidatūroms Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigoms užimti. E. Pašilio kandidatūrą slaptame balsavime palaikė 73 Seimo nariai, prieš balsavo 20, susilaikė 8 parlamentarai. Už pritarimą skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja A. Survilienę balsavo 93, prieš – 3, susilaikė 6 parlamentarai. I. Šulco kandidatūrą palaikė 90 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė 8 parlamentarai. Už Seimo nutarimą pritarti Ž. Terebeizos skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 6 parlamentarai. Šiuo metu A. Survilienė, I. Šulcas ir Ž. Terebeiza eina Vilniaus apygardos teismo teisėjų, E. Pašilis – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo…