Gruodžio 17 d. Seime vyko konferencija „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos“. Ją organizavo Žemės ūkio ministerija drauge su Seimo Kaimo reikalų komitetu, įgyvendindama Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją bei Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008–2015 metų programą. Patirtis dar nedidelė, bet vertinga Konferencijai pirmininkavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad nuo tautinio paveldo produktų įstatymo priėmimo 2007 m. ir Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės įgaliojimu 2008 m. sausio 1 d. pradėjusios įgyvendinti Tautinio paveldo produktų įstatymo nuostatas, praėjo ne tiek daug laiko, tačiau jau galima kalbėti apie rezultatus ir gerus šios srities pokyčius. „Įtvirtinta įstatyminė bazė, parengti ir patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai, per pastaruosius pusantrų metų sukurta tautinio paveldo produktų sertifikavimo sistema“, – pažymėjo E.Pupinis. Per trumpą laiką įgyta patirtis parodė, kad reikia ir toliau tobulinti tautinio paveldo produktų apsaugos teisinę bazę, tad Seimui jau yra pateikta Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto nauja redakcija. E.Pupinis patikino, kad įstatymas turėtų būti svarstomas ir priimtas per Seimo pavasario sesiją. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė, kad šalies auksarankiai dabar jau turi sąlygas ne tik gaminti produktus, bet ir plačiai juos realizuoti, savo darbais atstovauti Lietuvai ir garsinti jos vardą. Iš Lietuvos nacionalinio biudžeto per Kaimo rėmimo programą parama skirta 14-os tautinio paveldo produktų pristatymui parodose, mugėse ir kituose renginiuose (,,Kaziuko“ mugėje ir „Agrobalt 2010″ parodoje, tarptautiniame interneto valdymo forume Vilniuje, Amatų dienoje Birštone, Derliaus šventėje Kaune, Maskvoje ,,Zolotaja osien“). „Tautinio paveldo gaminius svarbu ne tik kitiems parodyti, jie reikalingi ir mūsų pačių tapatybei ugdyti bei stiprinti. Iš mūsų protėvių perimtos tradicijos vėl atgyja, tapdamos ne tik svarbia Lietuvos etninės kultūros dalimi, palaikančia tautos gyvybingumą ir parodančia pasauliui šalies tautinį veidą, bet ir didele ekonomine paskata alternatyviems verslams kaimo vietovėse plėtoti, papildomoms pajamoms gauti“, – kalbėjo K.Starkevičius. Konferencijos metu pirmą kartą buvo premijuoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai. Tai sūrininkė Nijolė Šopienė iš Šiaulių r. ir Angelės bei Vytauto Raukčių šeima iš Šilutės r. Juos pasveikino žemės ūkio ministras K.Starkevičius ir įteikė pinigines premijas. Platus tautinio paveldo diapazonas Tautinis paveldas apima daug ir įvairių sričių – tai ir tradiciniai maisto gaminiai, amatininkų dirbiniai, senųjų veislių augalai ir gyvūnai, muzikos instrumentai ir net paslaugos, kaip, pvz., giedojimas, tradicinių renginių, kalendorinių švenčių organizavimas. Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, apžvelgdama paveldo sertifikavimo patirtį ir problemas, pažymėjo, jog pasidžiaugti yra labai daug kuo. Jau sertifikuoti 884 gaminiai, kuriuos gamina 250 tradicinių amatininkų. Atestuoti ir tradicinių amatų meistrais pripažinti 63 amatininkai. Sertifikuota 15 mokymo programų, 11 tradicinių veislių gyvūnų ir kt. „Ir iki priimant įstatymą žinojome, jog turime daug amatininkų, tačiau tik pradėję sertifikuoti jų gaminius, įsitikinome, kad jie yra puikūs meistrai, pajėgūs išpildyti nepaprastai daug tradiciniams gaminiams keliamų reikalavimų. Mūsų tautinio paveldo atstovai tęsia autentiškas gamybos būdo, žaliavų tradicijas, atėjusias daugiausia iš 19-ojo amžiaus, nors daugelis mūsų amatų, kaip audimas ir kiti, siekia akmens amžių“, – kalbėjo I.Seliukaitė. Labiausiai ji džiaugėsi, jog sertifikuojat tautinio paveldo gaminius paaiškėjo, kad gyvi tebėra ir tie amatai, kurie jau atrodė esą visiškai išnykę. Tai koklių, plytų gaminimas rankomis, vilnos karšimas, vilnos ir milo vėlimas ir kt. Pasitaiko, kad senaisiais amatais užsiima visa šeima – Lietuvoje visi 15 šeimų nariai turi sertifikatus.
