Ar pastebėjote, kad net ir ilgiau pamiegoję savaitgalį vis tiek jaučiatės pavargę? Tai vadinama miego skola – laiko skirtumas tarp miego trukmės darbo dienomis ir savaitgaliais. Ji visame pasaulyje didėja, o europiečiai pirmauja – vidutinė miego skola siekia net 46 minutes. Tyrimai rodo, kad atsigriebti už nuolatinį miego trūkumą per vieną ar dvi dienas yra neįmanoma. Vien stebėti miego kokybę neužtenka – reikia suprasti priežastis ir imtis veiksmų. „Samsung Health“ analizavus 716 mln. naktų duomenų paaiškėjo, kad 40 proc. žmonių miega prastai, o jauni suaugusieji turi beveik dvigubai didesnę miego skolą nei vyresni. „Net 80 proc. vartotojų seka savo miego duomenis, tačiau nesiima jokių papildomų priemonių. Todėl poilsio kokybė išlieka…
Vyrų sveikata šiandien: kaip pasirūpinti kūnu, protu ir gera savijauta rytojui
Nors šiuolaikinis vyras siekia būti stiprus, atsakingas ir sėkmingas, būtent šie siekiai neretai tampa priežastimi, kodėl sveikata nustumiama į antrą planą. Darbas, įtampa, nuovargis, laiko trūkumas ir stereotipai, kad „vyras turi ištverti“, lemia, jog daugelis nesikreipia į gydytojus net tuomet, kai jaučia aiškius simptomus. Profilaktiniai tyrimai, sveikos gyvensenos įpročiai ir emocinė pusiausvyra dažnai atrodo kaip papildomi rūpesčiai, tačiau iš tiesų jie yra investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Rokas Kireilis sako, kad vyrai dažnai tikina neturintys laiko pasitikrinti sveikatą ir pamiršta, kad laiku atlikti tyrimai ar dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti anksti diagnozuoti ligas bei užkirsti kelią jų progresavimui. Anot mediko, daugelis vyrų vengia…
Greitesnė medžiagų apykaita nebūtinai genetika: 3–3–3 taisyklė, kurią verta išbandyti
Organizmo medžiagų apykaita lemia energijos gamybą ir tinkamą kūno funkcijų veikimą. Ji daro įtaką ne tik svorio pokyčiams, bet ir bendrai sveikatai: reguliuoja, kaip organizmas naudoja ir kaupia riebalus, baltymus bei angliavandenius. Nors metabolizmas iš dalies priklauso nuo genetikos ir negali būti visiškai kontroliuojamas valios pastangomis, jam vis dėlto įtaką padaryti įmanoma. Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija, reikalinga kūno veiklai. Ji veikia kaip variklis – net ramybės būsenoje sudeginama dalis kalorijų. Riebalų apykaita, arba lipidų metabolizmas, yra šio proceso dalis, užtikrinanti energijos gamybą ir riebalų atsargų kaupimą. Riebalai organizmui būtini – jie suteikia energijos, padeda įsisavinti vitaminus, sudaro ląstelių membranas ir nervų apvalkalus.…
Gydytoja: trūkstant šių maistinių medžiagų, smegenys pradeda „strigti“
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė teigia, kad mūsų smegenims kai kurios maistinės medžiagos yra itin svarbios. Gliukozė, vitaminas B12 ir folio rūgštis užtikrina normalų smegenų funkcionavimą: gliukozė veikia kaip pagrindinis ir beveik vienintelis energijos šaltinis, o vitaminas B12 ir folio rūgštis palaiko nervinių ląstelių sveikatą, dalyvauja mielino gamyboje ir neurotransmiterių sintezėje,…
Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti
Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas ar dirginančios medžiagos, taip pat kai kurios lėtinės plaučių ligos ar net tam tikri vaistai. „Nors kosulys dažnai siejamas su peršalimu, jo priežasčių gali būti gerokai daugiau – šis simptomas…
Streso poveikis moters sveikatai: ilgalaikė emocinė įtampa gali kelti grėsmę vaisingumui
Kasdienis skubėjimas, įtampa ir nuolatinis stresas tapo neatsiejama daugelio moterų gyvenimo dalimi. Tačiau retai susimąstome, kad šis nuolatinis emocinis krūvis veikia ne tik nuotaiką, bet ir vieną jautriausių organizmo sistemų – hormonų pusiausvyrą. Kai kūnas per ilgai gyvena įtampos režimu, jis ima siųsti signalus: sutrinka ciklas, dingsta ovuliacija, mažėja lytinis potraukis. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Greta Kvederaitė-Budrė pabrėžia, kad šiuos kūno siunčiamus ženklus svarbu pastebėti laiku, kol jie netapo rimtesnių sveikatos sutrikimų pradžia. „Patiriant stresą, moters organizme pradeda gamintis didesnis kiekis kortizolio, katecholaminų, vazopresino, augimo hormono ir kitų hormonų. Jų disbalansas lemia nuotaikų svyravimus, svorio pokyčius, padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje bei su tuo susijusius sveikatos…
Rytų medicina Vakaruose: akupunktūros vieta šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų. Vienas iš jų – akupunktūra, turinti tūkstantmetę istoriją ir šiandien vis labiau įsitvirtinanti Vakarų medicinos praktikoje. Šis metodas sulaukia vis didesnio mokslininkų ir sveikatos specialistų dėmesio, o pacientai vertina jį dėl galimybės sumažinti skausmą, įveikti stresą ir pagerinti kasdienę savijautą. Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos gydymo metodas, kai plonos adatos įvedamos į tam tikrus kūno taškus. Tai padeda atstatyti energijos pusiausvyrą, skatinti organizmo gijimą ir mažinti skausmą. Rytų medicinos metodai, tarp kurių ir akupunktūra, vis labiau populiarėja Vakaruose. Tam…
Vaikų motyvaciją sportuoti didina aktyvūs tėvai: judėjimą geriausia paversti žaidimu
Šiandien vis dažniau kalbama apie subalansuotą mitybą, poilsį ir emocinę sveikatą, tačiau viena paprasčiausių geros savijautos priemonių – kasdienis judėjimas – vis dar lieka nuošalyje. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lipimas laiptais vietoj kilimo liftu gali reikšmingai pagerinti fizinę ir emocinę būklę. Apie tai, kaip judėjimas veikia mūsų sveikatą ir kodėl verta judėti kasdien, pasakoja Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gintarė Stankutė. „Reguliarus judėjimas gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina raumenis ir mažina lėtinių ligų riziką. Jis taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, stiprina imunitetą ir suteikia daugiau energijos kasdienai. Svarbiausia, kad fizinis aktyvumas taptų nuolatiniu įpročiu, o ne trumpalaike priemone siekiant greito rezultato“, – sako…
Ilgaamžiškumo paslaptys: kaip kraujo tyrimai gali padėti gyventi ilgiau ir sveikiau
Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie kraujo rodikliai gali suteikti vertingų užuominų apie ilgaamžiškumą. Geriau suprasdami šiuos rodiklius galime ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jos kokybę. Skirtingai nei įprasti tyrimai, skirti ligoms diagnozuoti, ilgaamžiškumo tyrimai padeda proaktyviai rūpintis sveikata – anksti pastebėti rizikos veiksnius, koreguoti gyvenimo būdą ir optimizuoti organizmo veiklą. „Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kurio metu analizuojami pagrindiniai biožymenys, siekiant įvertinti, kaip sensta kūnas. Pagrindinis tikslas – optimali sveikata ir ilgesnis aktyvus gyvenimas. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinių tyrimų, kurie daugiausia skirti jau esamų ligų diagnostikai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė. Su senėjimo procesais susiję tyrimai leidžia aptikti…
Gydytoja įspėja: peršalus griebtis antibiotikų – didelė klaida. Paaiškino, kada jie būtini, o kada tik kenkia
Atvėsus orams daugelis imame dažniau sirgti peršalimo ligomis, o pasireiškus pirmiesiems nemaloniems simptomams neretai griebiamės antibiotikų. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad šie vaistai toli gražu ne visuomet yra tinkamas pasirinkimas. Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, todėl jų vartojimas virusinių ligų, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, atveju ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti. Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai, todėl antibiotikų vartojimas iškart būtų netikslingas. Jie skiriami tik tada, kai nustatomas bakterinis sukėlėjas arba įtariama, kad virusinė infekcija komplikavosi į bakterinę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rimvydė Bliūdžiuvienė sako, kad apie bakterinę infekciją gali išduoti specifiniai ligos simptomai – aukštas, virš 38 °C, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris paras,…
