Rudenį ir žiemą organizmui dažniau trūksta geležies – tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, plaukų slinkimą ar sumažėjusį darbingumą. Pasireiškus šiems simptomams svarbu jų neignoruoti ir laiku atlikti kraujo tyrimus: įvertinti hemoglobino bei feritino rodiklius, kad būtų užkirstas kelias mažakraujystei. Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis ir audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Pacientai dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, dusuliu fizinio krūvio metu, galvos svaigimu, širdies plakimu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia koncentracija ar plaukų slinkimu. Kadangi šie simptomai vystosi palaipsniui, jie neretai priskiriami stresui ar pervargimui. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė sako, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje. „Dažniausia jos…

30 augalų per savaitę (angl. 30 plants per week) – taip trumpai apibūdinamas principas, skatinantis per 7 dienas suvartoti bent 30 skirtingų augalinės kilmės produktų. Gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė pabrėžia, jog kartais didelį pokytį organizmui daro ne tai, ko atsisakome, o tai, kuo kasdien papildome savo lėkštę. Paprastas būdas didinti suvartojamų produktų įvairovę – kasdien valgyti daugiau skirtingų daržovių, vaisių, ankštinių, grybų, riešutų bei sėklų. Pasak jos, būtent vartojamų augalinių produktų įvairovė gali prisidėti prie geresnės savijautos ir natūraliai stiprinti organizmą. K. Nausėdės teigimu, platesnis augalinių produktų racionas ne tik padeda atrasti naujus skonius ir suvartoti kuo daugiau įvairesnio maisto, bet greitai pradeda teikti naudą organizmui. „Teigiami pokyčiai gali…

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, kurio metu organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai. Šis laikotarpis gali pasireikšti ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais simptomais. Nors menopauzė yra natūrali organizmo transformacija, daugelis moterų ieško būdų, kaip palengvinti jos simptomus, išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą. Menopauzės metu keičiasi medžiagų apykaita – mažėja raumenų masė, riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto rizika. Silpsta kaulai, dažnėja osteoporoziniai stuburo ir šlaunikaulio lūžiai. Pokyčiai veikia ir psichinę sveikatą – gali pasireikšti depresija, didėti demencijos rizika. Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerės-ginekologės Gintarės Čipinienės, daugelis moterų dėl šių pokyčių nerimauja ir nori išsitirti, ar menopauzė jau prasidėjo. „Gydymas…

Didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Tokią padėtį atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas. Sausio 19-ąją, pasaulyje minimą vadinamąjį „mėlynąjį pirmadienį“ – liūdniausią metų dieną, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais pabrėžia, kad emocinė gerovė šiuo metu yra opiausias iššūkis gyventojų savijautai. Emocinė sveikata – ribinės būsenos Lietuvos gyventojų emocinei sveikatai įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas – 61,5 balo. Pasak specialistų, toks rodiklis reiškia ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę. Pirmą kartą šalyje nustatytas bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai,…

Po žiemos švenčių daugelis žmonių į darbus grįžta ne pailsėję, o išsekę. Prastas miegas, nuovargis ir dėl gyvenimo tempo atsirandantis stresas kaupiasi, todėl neatsitiktinai trečiasis sausio pirmadienis vadinamas depresyviausia metų diena – liūdnuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday). Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) medicinos psichologė Greta Danielė pabrėžia, kad jausti didesnę emocinę įtampą po švenčių yra normalu, tačiau verta sunerimti, jei tai trunka ilgiau nei kelias savaites. „Nors liūdnasis pirmadienis nėra moksliškai pagrįstas reiškinys ir dažniau laikomas reklaminiu terminu, pošventiniu laikotarpiu daugiau žmonių nei įprastai susiduria su ryškesniais nuotaikų svyravimais. Juos dažnai lemia nepakankamas dienos šviesos kiekis, nusilpęs imunitetas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas“, – sako G. Danielė. Nors…

Reguliariai nesilankant pas burnos higienistą ankstyvos burnos ligos dažnai lieka nepastebėtos ir ilgainiui pablogina burnos sveikatą. Nors dauguma žmonių mano, kad pakanka kasdienės dantų priežiūros namuose, specialistai pabrėžia – net ir kruopščiai prižiūrint dantis galima daryti klaidų, kurios ilgainiui turi rimtų pasekmių. Kaip teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ burnos higienistė Vilija Lauciūtė, kad ir kaip kruopščiai valytume dantis, tobulai to padaryti nepavyks. Be to, pernelyg uoliai besivalantys dažnai per stipriai spaudžia dantų šepetėlį arba atlieka netaisyklingus judesius, todėl neretai pažeidžiamas dantų emalis ar burnos gleivinės audiniai. Dantys ir dantenos tampa jautresni nei įprastai, nes audiniai nuolat traumuojami, gali atsirasti emalio defektų. Tokiais atvejais būtina odontologo pagalba, nes savarankiškai išspręsti problemą…

Nors apie bakterinę vaginozę kalbėti daugeliui vis dar nedrąsu, tai – dažniausia makšties infekcija tarp vaisingo amžiaus moterų. Ji išsivysto sutrikus natūraliai makšties mikroflorai. Pasak Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytojo akušerio-ginekologo Artūro Gudavičiaus, ją svarbu gydyti, nes priešingu atveju ši infekcija gali sukelti sveikatos komplikacijų. „Nors pilkšvos spalvos ir nemalonaus kvapo išskyros iš makšties yra pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai, apie 50 proc. sergančiųjų gali neturėti jokių nusiskundimų“, – teigia A. Gudavičius. Gali komplikuoti nėštumą Dažniausi bakterinės vaginozės išsivystymą lemiantys veiksniai yra nauji arba keli lytiniai partneriai, netinkama higiena, rūkymas, antibiotikų vartojimas bei nusilpusi imuninė sistema. Įtakos gali turėti ir imunosupresantų vartojimas, tam tikros gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis…

Sausas, dirginantis kosulys, nepraeinantis savaitėmis, dažnai laikomas užsitęsusio peršalimo pasekme. Visgi, priklausomai nuo kosulio trukmės ir lydinčių požymių, jis gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Apie tai, kuo skiriasi ūmus ir lėtinis kosulys, kada jis tampa žalingu organizmui ir kokių signalų nevertėtų ignoruoti, pasakoja Slengių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Raminta Liebienė. „Kosulys yra natūrali organizmo apsauginė reakcija į kvėpavimo takus dirginančias medžiagas ir svetimkūnius. Jo metu iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos dalelės, virusų likučiai ir uždegiminis sekretas, todėl trumpą laiką trunkantis simptomas dažniausiai yra naudingas. Tuo metu užsitęsęs, varginantis kosulys, kuris ima trikdyti kasdienę veiklą, gali būti žalingas sveikatai. Tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį kosulį svarbu…

Neretai pasitaiko situacijų, kai pacientai į priėmimo skyrių vyksta pasireiškus simptomams, kuriuos galima saugiai stebėti ir kontroliuoti namuose. Tokiais atvejais reikiamą pagalbą jie taip pat galėtų gauti ir apsilankę pas savo šeimos gydytoją. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Ieva Kasiulevičiūtė pabrėžia, kad į priėmimo skyrių derėtų vykti tik tuomet, kai yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, nes kitu atveju gali tekti gerokai palaukti apžiūros, o už suteiktas paslaugas – susimokėti. „Pacientus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pernelyg greitai skuba kreiptis pagalbos, ir tuos, kurie delsia. Pirmieji nerimauja dėl savo sveikatos ir tai visiškai suprantama. Šiais laikais internete galima rasti daug informacijos apie…

Nuolatinis nuovargis šiandien kamuoja vis daugiau žmonių. Jis ne svetimas net ir tiems, kurie, regis, neturi jokių rimtų sveikatos problemų. Kai energijos stoka tampa kasdiene būsena, o poilsis nebepadeda, ignoruoti organizmo siunčiamų signalų negalima. Tikslias šios būklės priežastis gali parodyti tik atlikti tyrimai. „Šeimos gydytojo kabinete vis dažniau girdžiu tą patį klausimą – kodėl, atrodytų, taip patogiai gyvendami vis tiek jaučiamės pavargę? Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, „smegenų rūkas“ ir prasta nuotaika tampa ne išimtimi, o kasdienybe“, – sako sveikatos sprendimų tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė. Ji pastebi, kad dažniausiai tai lemia ne ūmios ligos. Neretai nuovargis tampa signalu, kad organizmui kažko trūksta. Dažną kamuoja nuovargis be aiškios priežasties…