Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną. 1. Plauti? Plauti! Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. 2. Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių 20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui. 3. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę. 4.…

Į Lietuvą sugrįžus šiltiems orams, kartu su jais prasidėjo ir visų lauktas grilio sezonas. Tačiau tradiciniai grilio atributai kaip šašlykų majonezo marinatas ir jų gardinimas pomidorų padažu – tampa atgyvenusiais. Todėl šį sezoną išbandykite naujus ir neįprastus grilio patiekalų receptus, įkvėptus naujausių kulinarinių madų ir tendencijų. Picerijų tinklo „Čili pica“ virtuvės šefė Liucija Makovska dalinasi patarimais ir gudrybėmis, kurios padės jums pasitikti šį grilio sezoną kitaip ir nustebinti kiekvieną grilio vakarėlio svečią. 1.Marinatas be majonezo Daugelis lietuvių neįsivaizduoja šašlykų arba grilio mėsos marinato be majonezo. Toks marinatas populiarus, nes jam nereikia daug produktų, o marinavimo procesas yra greitas ir nereikalaujantis daug pastangų. Tačiau L. Makovska siūlo į mėsos marinavimo procesą…

Vaistinių tinklas „Camelia“ per 2015 metus suteikė 15,5 mln. eurų nuolaidų klientams, pasinaudojusiems lojalumo kortelėmis. Palyginti su 2014 m., suteiktų nuolaidų suma išaugo 23 proc. „Mažų kainų kortelę turintiems klientams jau vienuolika metų siūlome ypatingas nuolaidas bei akcijas. Suteiktų nuolaidų suma auga kiekvienais metais, o gyventojai vertina „Camelia“ siūlomas taupymo galimybes – tai atskleidžia visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai, patvirtinantys, jog „Camelia“ – mažų kainų vaistinė“, – sakė vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2016 m. vasario mėn. reprezentatyvios apklausos duomenimis, daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog mažiausios kainos yra vaistinėse „Camelia“. „Vertiname tokį gyventojų pasitikėjimą, todėl stebėdami pasaulines…

Marijonas Mikutavičius: liga išmuša pamatą iš po kojų Artėjant bronchinės astmos dienai, kuri šiemet pasaulyje bus minima gegužės 3-iąją, Lietuvoje pristatomas informacinio pobūdžio interneto puslapis www.astma.lt, kurio ambasadoriumi tapo dainininkas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, šia liga sergantis daugiau nei dešimt metų. „Sulaukus 35-erių, aš pajutau atsinaujinusios bronchinės astmos požymius ir tai kuriam laikui išmušė pagrindą iš po kojų. Kai esi sveikas, nesaugai savęs, pernelyg nesirūpini savo organizmu, tačiau vieną dieną jis tau ima siųsti signalus ir tu staiga supranti, kad nebesi pajėgus daryti tai, ką anksčiau: turi mažiau jėgų, dūsti, tau trūksta oro, esi mažiau ištvermingas fiziškai, neišsimiegojęs… Toks įspūdis, kad sulėtėja tavo smegenys“, – pasakoja M. Mikutavičius,…

Skelbimų portaluose ar turguje vis dar skelbiasi pardavėjai, siūlantys „ekologišką“ arba „natūralią“ vištieną. Jos kaina, palyginti su parduodama prekybos centre ar specializuotose parduotuvėse, gali būti net kelis kartus didesnė. Pirkėjai susivilioja, anot jų, sveikesniu produktu, todėl negaili pakloti ir kiek daugiau už tą patį mėsos kiekį. Vis dėlto, specialistų teigimu, nereikėtų apsigauti – ekologiškos vištienos Lietuvoje paprasčiausiai nėra. „Sertifikuotos ekologiškos vištienos Lietuvoje nėra, todėl prekybos vietose ji gali būti vadinama nebent „namine“ arba „kaimiška“, tačiau kokybės atžvilgiu tokia mėsa nebūtinai pranašesnė, – teigia VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologė Raminta Bogušienė. – Kai kurie žmonės, pirkdami maistą iš taip vadinamų ekologinių turgelių, dažnai net nežino, kad ir kitos rūšies ekologiška mėsa,…

Sergamumo erkiniu encefalitu rodikliais Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis muša rekordus Europoje. Tačiau pasiskiepijusių nuo šios pavojingos ligos mūsų šalyje – beveik tiek pat rekordiškai mažai. Negana to, tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų yra įsitikinę, jog skiepytis nėra būtina arba apskritai neįžvelgia rizikos susirgti. Skiepijasi tik kas penktas lietuvis Bauginantį sergamumo erkiniu encefalitu ir požiūrio į skiepus paradoksą atskleidė žinomos tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos GFK SE atlikta apklausa Europos šalyse. Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė komentuodama šį tyrimą atkreipė dėmesį į faktą, kad erkiniu encefalitu lietuviai serga dažniau nei kitų šalių gyventojai, tačiau skiepijasi –…

Nuo studentų, pensininkų, kariškių iki Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės – neatlygintinai duoti kraujo ir „uždirbti“ karmos taškų įkalbinėti nebereikia. O ir Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kraujo donorai savo gyvenimą gali pailginti 5 metais ir net sustiprinti imunitetą. „Kai kalbama apie gyvybės išsaugojimą, adatos ir kraujo baimė tampa antraeiliu dalyku, – sako Santariškių klinikų Kraujo centro donorų organizatorė Eglė Sakavickaitė. – Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 l kraujo. Vienu kartu iš recipiento paimama tik iki 450 ml kraujo, todėl jam nėra jokios žalos, o organizmas greitai atsistato. Sveikas suaugęs žmogus kraujo gali duoti kelis kartus per metus. Jo mums reikia kasdien, nes bet kurią akimirką gali atsirasti žmogus, kuriam…

„Įvertinant mūsų kompetencijas ir pasiekimus, neturiu abejonių – sveikatos technologijos yra viena iš ateities sėkmingiausių ir konkurencingiausių Lietuvos sričių“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, KTU „Santakos“ slėnyje atidarydamas konferenciją „Lietuvos mokslas ir pramonė 2016: sveikatos technologijos kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas pasaulio inovacijų ekonomikoje“. Kai susijungia sveikatos mokslai ir technologijos, gimsta gyvybę gelbstinčios inovacijos. Neinvazinis galvospūdžio matuoklis, kurio autorius KTU profesorius Arminas Ragauskas šiemet Europos patentų biuro gali būti pripažintas Europos Išradėju (jis gali būti išrinktas ir populiariausiu išradėju – balsavimas vyksta iki gegužės 31 d.), sintetinio kaulo pakaitalą sukūręs startuolis „Biomė“, komercinantis KTU ir Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimus – tik keletas sėkmingų pavyzdžių. Tačiau…

„Padidėjęs prakaitavimas yra ne tik fiziologinė liga, tačiau ir didelė psichologinė problema, sukelianti nuolatinį gėdos jausmą ir trukdanti žmonėms jausti gyvenimo pilnatvę”, – sako Švedijos Upsalos universiteto profesorius Carl Swartling, kuris ne vienerius metus vadovauja padidėjusio prakaitavimo – hiperhidrozės – tyrimams. Kaip atpažinti padidėjusį prakaitavimą ir kada derėtų kreiptis į gydytoją? Hiperhidrozė – „gėdos liga” Prakaitas – natūrali organizmo reakcija, kurios metu kūnas vėsinasi, valosi, reguliuoja temperatūrą. Kartu su prakaitu iš kūno pasišalina toksinės medžiagos, mikroelementai. Organizmo funkcionavimui didžiausią įtaką daro genai, jie lemia ir prakaitavimo gausumą. Vieni žmonės išskiria labai mažai prakaito, tačiau yra tokių, kurie net ir ramybės būsenoje prakaituoja itin gausiai, skirtingose kūno vietose, tačiau nežino, kad…

Balandis – laikas, kai sodiname medelius, sėjame ankstyvąsias lauko daržoves, aprenkame senus lapus, purename žemę. Besidarbuojantys tiek darže, tie sode susiduria su skruzdėlėmis. Vieniems šie maži padarėliai – priešas, kitiems – draugas. „Skruzdėlės – imperijų statytojos, galinčios refleksiškai pakelti 10 kartų už save sunkesnį svorį. Jų kolonijose aptinkama iki šimto „kambarių“, kuriuose vabzdžiai sandėliuoja sėklas, džiovintus vabzdžius, augina lėliukes ir lervas, deda kiaušinėlius, laidoja savo gentainius. Skruzdėlių motinėlė per parą padeda iki 40 tūkst. kiaušinėlių – milžiniškos kolonijos gali pridaryti žalos tiek sodininkams, tiek individualių namų gyventojams“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas. Iškeltos trinkelės, nebedygstantys pasėliai Skruzdėlės – aktyvūs, bendruomenėse gyvenantys vabzdžiai. Nuolat statydamos, plėsdamos savo…