Žinomas aktorius Darius Petkevičius sako, kad cigaretė jam puikiai tinka tik įkūnijant blogiuko vaidmenis televizijos serialuose ar teatre. Kasdienybėje jo įvaizdis jau kurį laiką – priešingas. Net 25 metus negalėjęs atsisakyti cigaretės, išbandęs begales neveiksmingų būdų, aktorius galiausiai prieš Kalėdas metė rūkyti – rūkydamas, priduria su šypsena. Populiarių serialų „Moterys meluoja geriau“, „Pasmerkti“ herojus teigia, kad jo draugystė su cigarete prasidėjo jaunystėje, kai jam buvo 19 metų, vos pradėjus dirbti scenos darbininku Juozo Miltinio teatre. Aplinkui daugelis kolegų, aktorių neįsivaizdavo nė dienos be cigaretės. „O jei dar kava ir cigaretė, tai derinys tobulas ir rytas pavykęs, – ironiškai prisimena aktorius. – Rūkymas visada turėjo asociacijų su menininkais, bohema, o juk…
Treneris atsakė, kiek reikia laiko, kad sportas taptų įpročiu
„Pamenu, kai dar prieš 4–5 metus grupinėse treniruotėse pamatyti vaikiną buvo išties retas vaizdas. Merginos lankė lėtesnio tempo treniruotes ir retai salę palikdavo sukaitusiais, raudonais veidais. Evoliucionavo įvaizdis – žmonės laisvėja, jiems mažiau rūpi įvaizdis“, – džiaugiasi „Impuls“ grupinių treniruočių treneris Mantas Garlauskas. Tiesa, dabar išryškėjo nauja problema – žmonės gėdijasi pripažinti kažko nežiną ir geriau dvejus metus klaidingai darys tą patį pratimą, nei prieis pakalbinti trenerį. O situacijai pakeisti reikia vos 21 dienos. Ne tik naujokai salėje daro tas pačias klaidas Jau penkerius metus dirbantis treneriu M. Garlauskas vis dar mato grupinėse treniruotėse žmones, darančius tas pačias klaidas. „Pataisai, bet žiūrėk, kitą savaitę vėl pritūpimas daromas netaisyklingai“, – sako…
Tyrimas: kas dešimtas gyventojas savo sveikatos nevertina net tūkstančiu eurų
Nors daugelyje sričių Lietuva demonstruoja pažangą ir vejasi Vakarų Europos valstybes, pagal gyventojų sveikatą vis dar esame viena prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos šalių. Gyventojų apklausos taip pat rodo, kad retas lietuvis gali pasigirti nepriekaištinga sveikata. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad savo sveikatą iš tiesų gerai vertina tik kas 11-as lietuvis. Medicinos ekspertai sako, kad tai lemia per mažas gyventojų dėmesys ligų profilaktikai ir sveikai gyvensenai. Atliktos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 9 proc. lietuvių, tai yra tik kas 11-tas, savo sveikatą vertina puikiai. Vos 14 proc. dešimties balų skalėje ją įvertino devynetui ir mažiau nei penktadalis (19 proc.) – aštuonetui. O pakvietus sveikatą įvertinti…
Mados žinovai papasakojo, kuo ypatingas lietuvių stilius ir kas mus dar skiria nuo skandinavų
Kaip lietuviai atrodo pasauliniame mados kontekste – ar pavyktų atpažinti gatve žingsniuojantį lietuvį vien iš jo stiliaus? Nors šiandien apibrėžti lietuviškumą madoje gana sudėtinga, nesame abejingi pasaulinėms mados tendencijoms, drąsiai skolinamės ir įsikvėpiame iš Vakarų šalių, o rezultatą pagardiname „made in Lithuania“ akcentu – taip tikina „Newmood“ stiliaus instituto ekspertė Jūratė Stanslovaitytė. Jai pritaria ir jauni lietuvių kūrėjai, atidžiai stebintys besikeičiančius pirkėjų poreikius. Skandinaviškos ramybės įkvėpti J.Stanslovaitytė pasakoja, jog jau gana ilgą laiką, vos prabilus apie lietuvišką stilių arba galimas jo užuomazgas, Skandinavija visuomet paminima kaip pirmasis įkvėpimo šaltinis. „Skandinavai mums atrodo artimi – tiek klimatu, tiek temperamentu, tiek estetika. Jų stiliui būdingos ramios, prislopintos spalvos, aiškūs siluetai, subtilūs akcentai.…
Daugėja regos sutrikimų: specialistai pataria, kaip apsaugoti akis šiuolaikiniam žmogui
Rytais dažniau žvelgiame į telefono ekraną nei į bundančią gamtą, o vakarą užbaigiame priešais televizorių ar prieš miegą naršydami tą patį telefoną – šiuolaikinio žmogaus akys įdarbintos visą dieną. O darbas joms tenka intensyvus, ypač orams dar šykštint daug natūralios saulės šviesos. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako pastebintis, kad nemažai žmonių ieško pagalbos sausėjančioms, ašarojančioms akims, ypač šaltesniu metų laiku. Akių ligų specialistai taip pat įspėja – per daug intensyvus žiūrėjimas į ekranus kelia vis daugiau regėjimo problemų jau ir mokyklinio amžiaus vaikams. „Akys yra itin svarbus organas, tačiau apie jų sveikatą susimąstoma ko gero rečiau nei apie kitus organus. Galvos, raumenų, skrandžio skausmas įspėja apie problemą ir suskumbame ją…
Lietuviško stiliaus receptas: skandinaviškas minimalizmas, ryškios spalvos ir žiupsnelis eklektikos
Kaip lietuviai atrodo pasauliniame mados kontekste – ar pavyktų atpažinti gatve žingsniuojantį lietuvį vien iš jo stiliaus? Nors šiandien apibrėžti lietuviškumą madoje gana sudėtinga, nesame abejingi pasaulinėms mados tendencijoms, drąsiai skolinamės ir įsikvėpiame iš Vakarų šalių, o rezultatą pagardiname „made in Lithuania“ akcentu – taip tikina „Newmood“ stiliaus instituto ekspertė Jūratė Stanslovaitytė. Jai pritaria ir jauni lietuvių kūrėjai, atidžiai stebintys besikeičiančius pirkėjų poreikius. Skandinaviškos ramybės įkvėpti J. Stanslovaitytė pasakoja, jog jau gana ilgą laiką, vos prabilus apie lietuvišką stilių arba galimas jo užuomazgas, Skandinavija visuomet paminima kaip pirmasis įkvėpimo šaltinis. „Skandinavai mums atrodo artimi – tiek klimatu, tiek temperamentu, tiek estetika. Jų stiliui būdingos ramios, prislopintos spalvos, aiškūs siluetai, subtilūs…
Retos ligos, kuriomis serga 1 iš 2 tūkst. žmonių: ar įmanomas gydymas?
Šiandien minima Tarptautinė retų ligų diena, kuri itin reikšminga beveik 36 mln. Europos gyventojų. Nors retos ligos pasižymi nedideliu sergančiųjų skaičiumi, tačiau Lietuvoje jų gydymo situacija yra pakankamai gera – inovatyvus gydymas kartais gali būti prieinamas net tais atvejais, kai liga diagnozuojama vos vienam pacientui šalyje. Visame pasaulyje egzistuoja apie 6 tūkst. retų ligų. Taip pavadinamos tos ligos, kuriomis serga nedidelis žmonių skaičius – ne daugiau kaip 1 iš 2 tūkst. žmonių. Nepaisant šių ligų retumo, bendras sergančiųjų jomis skaičius išlieka didelis. Šiandien yra žinoma, kad retomis ligomis Europos Sąjungoje (ES) serga net iki 8 proc. visų gyventojų. Tai yra beveik 36 mln. žmonių. „Europos Sąjungoje retos ligos yra paskelbtos…
Vaistininkai: geriamus virškinimo fermentus keičia kombučia?
Virškinimo fermentai – vieni dažniausiai vaistinėse perkamų preparatų. Jie populiarūs tiek persivalgymais būdingais šventiniais laikotarpiais, tiek ir įprastomis dienomis – sutrikusiu virškinimu žmonės skundžiasi ištisus metus. Tačiau, virškinimui gerinti skirti vaistai toli gražu nėra nekalti, o vartojami su tam tikrais preparatais, jie gali rimtai pakenkti. Pastaruoju metu ieškantys natūralių alternatyvų ypač susidomėjo arbatos grybu, vaistininkai rekomenduoja prieš jį vartojant tartis su specialistais ir vartoti atsakingai. „Virškinimo fermentai yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui, nes tik sklandaus virškinimo dėka organizmas yra aprūpinamas maistinėmis medžiagomis ir vitaminais. Fermentų žmogui reikia tam, kad valgio metu išskiriami maiste esantys baltymai, riebalai ir angliavandeniai virstų paprastesnėmis, mažesnėmis, organizmo pasisavinamomis dalelėmis“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Justina…
Grožio paroda „Beauty Expo 2019“ pasitinka pavasarį
Artėjantį savaitgalį, kovo 1–3 d., Kauno „Žalgirio“ arenos duris atvers paroda „Beauty Expo 2019“, kur šurmuliuos visi neabejingi grožiui ir stiliui. Tris dienas vyksiančioje parodoje dalyvaus ir grožio industrijos naujienas bei paslaugas pristatys įmonės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Nors renginys skaičiuoja tik antrus metus, tačiau lankytojus pasitiks visas būrys talentingiausiųjų: kosmetologai, vizažistai, plaukų stilistai, manikiūristai, permanentinio makiažo meistrai ir daugelis kitų. Parodos dalyviai pasiruošę pristatyti naujausias makiažo tendencijas, efektyvias priemones jaunystės puoselėjimui, odos problemų sprendimus, saugaus ir greito vasariško įdegio galimybes. Taip pat bus galima rasti nišinės parfumerijos rafinuotam skoniui, autorinės juvelyrikos ir bižuterijos. Pernai į Kauną persikėlęs atviras Lietuvos grožio specialistų čempionatas vėl ruošia savo ringą „Žalgirio“ arenoje.…
Medikai: norime sveikos visuomenės – keiskime požiūrį
Kas telpa frazėje: rūpinimasis sveikata? Tai ne tik sveikos gyvensenos propagavimas, bet ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Sveikatos būklę lemia tiek gyvenimo būdas, tiek paveldimumas bei kiti veiksniai. Siekiant užkirsti kelią pavojingoms ligoms, skatinamos prevencinės programos. Gydytojai pastebi opią mūsų visuomenės problemą – tik nedidelė dalis pacientų pasinaudoja galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą. Apie prevencinių programų svarbą ir sveikatos tikrinimo skatinimo būdus pasakoja „InMedica“ specialistai. Prevencinės programos apima kelis etapus Siekiant atskleisti prevencinių programų svarbą, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti jų paskirtį: „Prevencinių programų tikslas – diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet yra didžiausia tikimybė išgyti. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vykdomos šios prevencijos programos: gimdos kaklelio, priešinės liaukos (prostatos), krūties, storosios žarnos…