Kas telpa frazėje: rūpinimasis sveikata? Tai ne tik sveikos gyvensenos propagavimas, bet ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Sveikatos būklę lemia tiek gyvenimo būdas, tiek paveldimumas bei kiti veiksniai. Siekiant užkirsti kelią pavojingoms ligoms, skatinamos prevencinės programos. Gydytojai pastebi opią mūsų visuomenės problemą – tik nedidelė dalis pacientų pasinaudoja galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą. Apie prevencinių programų svarbą ir sveikatos tikrinimo skatinimo būdus pasakoja „InMedica“ specialistai.
Prevencinės programos apima kelis etapus
Siekiant atskleisti prevencinių programų svarbą, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti jų paskirtį: „Prevencinių programų tikslas – diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet yra didžiausia tikimybė išgyti. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vykdomos šios prevencijos programos: gimdos kaklelio, priešinės liaukos (prostatos), krūties, storosios žarnos vėžio bei kardiologinė – širdies ir kraujagyslių ligų programos. Noriu atkreipti dėmesį, kad programos apima kelis etapus: pirmiausia, šeimos gydytojas atlieka tyrimus. Antrasis etapas – nustačius padidėjusią riziką, nusiųsti pacientą pas atitinkamą specialistą nuodugniam ištyrimui. Primenu, kad visi šie tyrimai atliekami nemokamai. Patikrinimai suteikia galimybę rizikos amžiaus grupės asmenims profilaktiškai pasitikrinti, maždaug kas 1–3 metus“, – paaiškina „InMedica“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė ir informuoja, kad rizikos grupių amžius ir prevencinės programos skelbiamos oficialiame VLK interneto puslapyje.
Mūsų visuomenės spragos
Nors visi puikiai žino, kad laiku diagnozuotos ir gydomos ligos apsaugo nuo negrįžtamų komplikacijų, vis dėlto dauguma vengia sveikatos patikrinimų. Neretai galima išgirsti pasiteisinimą, kad žmonės nenori „ieškoti ligų“. Suprantama, juk mintis apie ligas norisi vyti šalin, tačiau tereikia pakreipti požiūrį kiek kita linkme: galvokime ne apie ligas, o apie sveikatą. „InMedica“ klinikos gyd. gastroenterologė Areta Aurylienė pastebi, kad pacientų baimę skatina informacijos stoka: „Nemaža dalis pacientų neturi pakankamai informacijos kaip prevencinės programos vykdomos, kokia jų reali nauda. Šis nežinojimas, mano manymu, ir sąlygoja baimės jausmą dėl kurio ne visi pacientai pasinaudoja jiems skirtomis prevencinėmis programomis.“ Gyd. A. Aurylienei antrina ir gyd. kardiologė Jelizaveta Burca, išskirdama pagrindines mūsų visuomenės spragas: „Mūsų visuomenėje vis dar neįprasta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiamasi tik pajutus negalavimus. Deja, išeminė širdies liga ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų. Prevencinės programos tam ir skirtos – užkirsti kelią dar neišvešėjusiai ligai, kadangi pradinėse stadijose ligas gydyti žymiai lengviau. Žinoma, dalis žmonių bijo tirtis, bet dažniausiai nugali sąmoningumas.“ Gydytojos pastebi, kad žmonės randa įvairiausių priežasčių nesitikrinti sveikatos, tačiau primena, kad savo pačių labui reikėtų ieškoti ne pasiteisinimų, o problemos sprendimo būdų.
Skatinimas pasinaudoti prevencinėmis programomis
Baimė – ne vienintelė priežastis, stabdanti pacientus nuo sveikatos patikrinimų. Dažnai pacientai teisinasi laiko stoka. Tokį motyvą galima suprasti, juk dirbančiam žmogui nėra paprasta šiokią dieną skirti laiko tyrimams. Atsižvelgiant į šią problemą, „InMedica“ gydytojams kilo idėja į prevencinių programų skatinimą įtraukti ir darbdavius: „Matome galimybę darbdaviams būti socialiai atsakingesniems, pavyzdžiui, skirti darbuotojams per metus privalomą pusdienį prevenciniams sveikatos patikrinimams. Šiuo metu privalomieji sveikatos patikrinimai, kurie dažnai atliekami darbdavio iniciatyva, apsiriboja tik minimalia sveikatos patikra ir nesudaro galimybės įvertinti paciento būklės platesniu požiūriu“, – svarsto „InMedica“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė. Aktyvesniam darbdavių įsitraukimui pritaria ir DIGA prezidentė Daiva Kazlauskienė, papildydama, kad darbdavius skatinti turėtų valstybė: „Mano manymu, galėtų būti patvirtinta tvarka, kad sveikatos pase (medicininėje knygelėje), šeimos gydytojas turėtų pažymėti kokias prevencines programas atliko pacientas. Darbdavys privalėtų reikalauti darbuotojo išnaudoti visas valstybės teikiamas programas. Tokiu būdu mažėtų uždelstų ligų rizika, o kuo anksčiau užkertamas kelias ligai, tuo trumpesnis žmogaus nedarbingumo periodas ir mažesnės ligonių kasų išmokos“, – įžvalgomis dalinasi Daiva Kazlauskienė.
Medikų nuomone, įvairios iniciatyvos pažadintų pacientų sąmoningumą. Viliamasi, kad išsamesnė informacija apie prevencinių programų vykdymą ir jų realios naudos suvokimas paskatins žmones imtis veiksmų – rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti nemokamomis prevencinėmis programomis.
Pranešimą paskelbė: Žygimantas Kvartūnas, RAKVA UAB
