Verslas

Susisiekimo ministerijos įmonių grąža valstybės biudžetui už 2023 m. – 261 mln. eurų

Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės ir įstaigos sumokėtų mokesčių ir dividendų pavidalu valstybės biudžetą papildė nemenka suma: pernai sumokėta net 261 mln. eurų. Šiemet už 2023 metus sumokėta daugiau kaip 47 mln. eurų vien dividendų, ir jų yra net 3,3 karto daugiau nei 2022 metais.

„Didžiosios susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonės praėjusius metus baigė pelningai, o sėkmingi metai lėmė ir gerokai didesnį jų įnašą į valstybės biudžetą. Tai rodo, kad jos išlieka atsparios išoriniams faktoriams, sugeba prisitaikyti prie pokyčių ir generuoti ekonominę grąžą valstybei“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Daugiausia dividendų valstybei už praėjusius metus išmokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 19,6 mln. Eur. Tai 2,5 karto daugiau nei už 2022-uosius (7,7 mln. Eur). Antroje vietoje – AB „Lietuvos geležinkeliai“, jie į biudžetą pervedė 13 mln. eurų, kai pernai dividendų jie nemokėjo visai.

Trečioje vietoje – AB Lietuvos oro uostai (LTOU), valstybės biudžetą papildę 5,1 mln. eurų – 1,7 karto daugiau nei 2022 metais, kai buvo sumokėta beveik 3 mln. eurų dividendų.

Toliau rikiuojasi AB Lietuvos paštas, kuriam pelningi metai leido į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividendų (2022-ieji paštui buvo nuostolingi).

AB „Oro navigacija“ dividendai per metus išaugo 1,3 karto iki 2,3 mln. eurų, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro – 1,9 karto iki 1,7 mln. eurų, AB „Viamatika“ – net 5 kartus iki 1,5 mln. eurų, AB „Smiltynės perkėla“ – 2,5 karto iki 1,5 mln. eurų, o AB „Detonas“ į valstybės biudžetą pervedė 0,4 mln. eurų – tiek pat, kiek ir už 2022 metus. AB Vidaus vandens kelių direkcija, AB „Kelių priežiūra“ ir AB „Via Lietuva“ dividendų šiemet nemokėjo.

Visos susisiekimo ministerijos valstybės valdomos įmonės ir įstaigos pernai į biudžetą pervedė beveik 201 mln. eurų mokesčių: 12-kos akcinių bendrovių sumokėtų mokesčių indėlis į biudžetą 2023 m. sudarė 198,8 mln. eurų, o trijų viešųjų įstaigų – 2,1 mln. eurų. Didžiausią sumokėtų mokesčių dalį sudarė Sodros ir gyventojų pajamų mokestis (136 mln. Eur), taip pat pridėtinės vertės mokestis (44,6 mln. Eur), dividendai už 2022 m. (14,2 mln. Eur), pelno mokestis (2,9 mln. Eur) ir kiti mokesčiai – taršos, nekilnojamojo turto (3,1 mln. Eur).

Be to,  AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) į biudžetą surinko apie 60 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kurį krovininio komercinio transporto priemonių valdytojai moka už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais.

Pranešimą paskelbė: Justina Šveikytė, LR Susisiekimo ministerija

Parašykite komentarą