Siekdama užtikrinti efektyvesnę šalies kelių priežiūrą, Susisiekimo ministerija siūlo ją vykdyti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Ministerijos parengtam Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros sistemos optimizavimo planui pritarta Vyriausybės pasitarime. „Viešosios ir privačios partnerystės taikymas kelių priežiūrai – daugelio Europos valstybių išbandytas ir pasiteisinęs modelis. Numatoma, kad Lietuvoje pasitelkus šį modelį kelių priežiūra būtų vykdoma efektyviau, o valstybės metinės išlaidos šiems darbams galėtų sumažėti net iki 45 proc.“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Optimizavimo plane efektyvesnei kelių priežiūrai užtikrinti siūloma vadovautis viešiosios ir privačios partnerystės principu. Vietoj tradicinės koncesijos numatoma taikyti privačios finansavimo iniciatyvos (PFI, angl. „private finance iniciative“) modelį, kai privačiam partneriui tenka ne tiesiogiai iš kelių naudotojų renkami mokesčiai, o valstybės teikiamas atlygis. Toks modelis yra taikomas Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje. Kelių priežiūrai ketinama pasitelkti privatų partnerį, kuris bus atrinktas konkurso būdu. Privatus partneris perimtų valdyti vienuolikos valstybės įmonių turtą ir personalą, o valstybinės reikšmės keliai ir toliau liktų valstybės nuosavybe. Siūloma pasirašyti 20–25 metų trukmės sutartį, pagal kurią privatus partneris įsipareigotų atlikti reikiamus darbus ir užtikrinti techninėse sąlygose numatytus kelių priežiūros kokybinius parametrus. Pasibaigus sutarčiai, perimtas valdyti bei sukurtas turtas būtų grąžinamas valstybei. Siekiant išvengti paslaugų monopolizavimo, šiai paslaugai teikti gali būti pasirinkti keli privatūs partneriai. Kelių priežiūros sistemos optimizavimo planas parengtas atlikus šiuo metu šalies kelius prižiūrinčių 11 valstybės įmonių veiklos analizę. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma šių įmonių nepakankamai efektyviai panaudoja turimą ilgalaikį turtą ir žmogiškuosius išteklius. Paaiškėjo, kad transporto ir mechanizmų sąnaudos, taip pat darbuotojų skaičius, tenkantis vienam prižiūrimo kelio kilometrui, šiose įmonėse skiriasi net po keletą kartų. Atkreiptas dėmesys į neefektyvų lėšų panaudojimą: 42 proc. įmonių kaštų sudaro personalo kaštai, o 22 proc. išlaidų yra įmonių įvardijamos kaip „kitos“. Be to, nėra veiksminga ir atliktų kelio priežiūros darbų kontrolė. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Regioniniu principu juos prižiūri 11 valstybės įmonių, jose rajonų principu veikia 47 kelių priežiūros tarnybos.
