Įvairenybės

Startuolis sukūrė išskirtinio lietuviško skonio traškučius

Ar galima mėgautis šaltibarščių skoniu, neįmerkus šaukšto į dubenį? Arba per kelias akimirkas atskleisti lietuviškų cepelinų skonį Japonijos gyventojams? Lietuviško startuolio kūrėjai tikina, kad viskas įmanoma, ir siūlo išbandyti naujoves – šaltibarščių ar cepelinų skonio daržovių traškučius.

„Bendraudami su šimtais gamintojų ir tiekėjų, matome, kad lietuviškas verslas yra išradingas, veržlus ir pažangus. Traškučių CHAZZ gamintojai iš Trakų rajono yra puikus tokio verslo pavyzdys, vos per trejus metus subūręs lojalių klientų ratą ir toliau aktyviai didinantis savo prekės ženklo žinomumą – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Be to, šis mūsų partneris randa originalių būdų savo lietuviškumui pabrėžti, sugeba savitai atspindėti bei sustiprinti valstybės švenčių nuotaiką“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Atradimams įkvepia tvirta partnerystė

Bendrovės „Gusania“ gamykloje Trakų rajone traškučiais virsta lietuviškos bulvės, burokėliai, morkos. „Traškučius gaminame iš lietuviško derliaus – dirbame su vietos ūkininkais, atsirenkame saldžias morkas ir mažus burokėlius, todėl užsienio parodose sulaukiame daug komplimentų iš maisto srities pirkimų profesionalų – ragaujantys sako, kad tai skaniausi daržovių traškučiai, kokius jiems teko valgyti. Pripažinimo sulaukiame ir dėl tik natūralių prieskonių, kuriuos naudojame: jei ant pakuotės užrašyta traškučiai su čederiu, tai į juos įdedame tikro čederio, jei trumai – rasite trumų. Dirbtinių skonio stipriklių nereikia ir dėl to, kad daržoves kepame žemesnėje temperatūroje, todėl valgydami galite jausti natūralų bulvių ir kitų daržovių skonį“, – sako vienas iš verslo įkūrėjų Žilvinas Kulvinskis ir priduria, kad bendrovė veikia kaip startuolis – nuolat eksperimentuoja, stebi vartotojų pasirinkimus ir reakcijas.

Kurie eksperimentai pasiteisina, startuoliui padeda suprasti ir partneris, prekybos tinklas „Maxima“. Anot Ž. Kulvinskio, lietuviška partnerystė įkvepia naujiems iššūkiams ir suteikia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Dėl to šiemet asortimente atsirado ir išskirtinių lietuviškų skonių – šaltibarščių ir cepelinų – skonio traškučių. „Iškėlėme klausimą, kurie patiekalai ir skoniai yra labiausiai lietuviški. Nugalėjo šaltibarščiai ir cepelinai, tad kibome į darbą. Kūrybos procesas užtruko daugiau nei pusę metų, o džiugiausia, kad mums pavyko. Vos atplėšę CHAZZ pakelį žmonės gali pajausti gaivų šaltibarščių kvapą, kuris primena sugrįžtantį pavasarį, o cepelinų mėgėjai šio skonio traškučius jau gabena kaip lauktuves į užsienio šalis – lagamine pakelis neužima daug vietos, o netikėtumo efektas – garantuotas“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Išnaudoja lietuviško derliaus privalumus

Daugiau galimybių CHAZZ suteikė ir per pandemiją padidėjęs užkandžių vartojimas. Dalis pirkėjų visai neseniai atrado lietuviškus „kettle“ rūšies traškučius, kurie net ir užsienyje yra vertinami dėl savo išskirtinumo. Ž. Kulvinskis paaiškina, kad „kettle“ gamybos būdas leidžia išlaikyti natūralų skonį, nes traškučiai kepami nedidelėmis porcijomis, lėčiau ir žemesnėje temperatūroje. Dėl to pirkėjams šie traškučiai primena pagamintus namuose.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad traškučiai gaminami iš specialios veislės bulvių, kuriose susikaupia didelis kietųjų medžiagų kiekis. „Tūkstančiai tonų šios veislės bulvių iš Lietuvos išvežamos į kitas Europos šalis. Žemyno pietuose bulvės užauga greičiau ir nespėja sukaupti kietųjų medžiagų, būtent dėl to pietiečiai savo traškučių gamybai perka lietuvišką derlių, kuris pasižymi aukšta kokybe ir reikiamomis savybėmis. O mes viską turime čia pat – ypač šviežia ir kokybiška“, – sako vienas iš lietuviško startuolio įkūrėjų.

Drąsūs eksperimentai – pasiteisina

„Maximos“ duomenimis, per praėjusius metus pirkėjai dažniausiai rinkosi CHAZZ traškučius su kanapių sėklomis, kurių parduota per 110 tūkst. pakuočių. „Partneriams pasiūlėme naują produktą, o rezultatai pranoko lūkesčius. Padėjome lietuviams atrasti seną, bet pamirštą skonį – juk kanapių sėklomis gardinti patiekalai anksčiau buvo svarbi Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų virtuvės dalis. Šiam produktui naudojame tik sėklų branduolius, tad tiek skonis, tiek maistinė vertė yra išskirtinė“, – teigia Ž. Kulvinskis. Į populiariausių pasirinkimų trejetą „Maximoje“ patenka klasikiniai grietinės su svogūnais skonio daržovių traškučiai, taip pat kitas tradicinis skonis – bulvių traškučiai su krapais.

CHAZZ traškučiuose nėra glitimo, o vertinantiems veganišką mitybą bendrovė sukūrė ne vieną tinkamą variantą ir net specialų rinkinį veganams. O populiariausia asortimento naujiena gamintojas įvardina visą N18 traškučių liniją – bulvių traškučiai su trumais, kanapėmis, čederio sūriu, habanero paprika.

Pasak Ž. Kulvinskio, buvo tikrai netikėta, kad tokia didelė dalis pirkėjų Lietuvoje mėgsta būtent aštraus skonio užkandžius. „Kurdami aštrius traškučius su kanapėmis ir habanero paprika žinojome, kad jie bus aštresni nei kiti Lietuvoje parduodami traškučiai ir kiek prisibijojome dėl jų pripažinimo. Bet pakartotiniai šių užkandžių užsakymai iš „Maxima“ parodė, jog lietuviai juos itin mėgsta ir vertina. Rekomenduoju juos valgyti kartu su Philadelphia sūriu ar panašia pieniška užtepėle: aštrumą jausite, bet jis nebus toks stiprus“, – pataria bendrovės vadovas.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Parašykite komentarą