Įvairenybės

Skystoji biopsija – daugiau galimybių plaučių vėžiui ištirti

Plaučių vėžys visame pasaulyje ir toliau išlieka dažniausiai diagnozuojamu piktybiniu naviku ir daugiausiai gyvybių nusinešančia onkologine liga. Tačiau medicinos mokslui sparčiai žengiant į priekį, atsiranda vis daugiau galimybių, leidžiančių pacientams paskirti efektyviausią gydymą, net jeigu liga yra labai pažengusi. Profesoriaus Mariaus Žemaičio teigimu, tai lėmė plačiai taikomos piktybinio naviko ištyrimo alternatyvos, kurios tampa vis labiau prieinamos ir mūsų šalies gyventojams.

Lietuvoje plaučių vėžio diagnozę kasmet išgirsta iki 1,5 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis jų neišgyvena net penkerių metų. Tokią sergamumo ir mirštamumo situaciją apsunkina tai, kad plaučių vėžio diagnozė dažniausiai nustatoma per vėlai, liga jau būna toli pažengusi ir radikalūs gydymo būdai, tokie kaip operacija, nebegalimi.

„Tokiais atvejais gydymui dažniausiai vartojami vaistai. Vieni pirmųjų, plačiai vartojamų iki šiol, yra chemoterapija, kurios veiksmingumas buvo įrodytas moksliniais tyrimais ir klinikine praktika. Tačiau šis gydymo metodas turi ir keletą silpnybių. Pacientai neretai jaučia ryškų nepageidaujamą poveikį, bet svarbiausia, kad vėžinės ląstelės sugeba įgyti atsparumą chemoterapijai ir ji tampa nebeveiksminga“, – sako prof. M. Žemaitis.

Genetinio vėžio ištyrimo reikšmė

Plaučių vėžio ištyrimo ir gydymo situacija pasikeitė 2004 metais, kai buvo atrastos pirmosios specifinės EGFR geno mutacijos, į kurias nukreipti pirmieji taikinių terapijos vaistai. Esant genetinėms mutacijoms, taikinių terapija yra pirmo pasirinkimo plaučių vėžio gydymas.

Prof. M. Žemaičio teigimu, nuo tada atrandant vis naujus molekulinius vėžio taikinius, išsamaus ir detalaus molekulinio genetinio plaučių ištyrimo reikšmė vis labiau didėjo.

„Molekulinis genetinis plaučių vėžio ištyrimas yra kritiškai svarbus, parenkant optimaliausią ir efektyviausią plaučių vėžio gydymą. Molekulines genetines mutacijas svarbu nustatyti ne tik prieš pradedant ligos gydymą, siekiant parinkti efektyviausią taikinių terapijos vaistą, bet ir gydymo eigoje, kai liga progresuoja. Tai leidžia įvertinti rezistentiškumo mechanizmus, kurie dažniausiai atsiranda dėl rezistentiškų mutacijų išsivystymo. Taip pat tai turi didelę reikšmę, siekiant monitoruoti ligą, jos eigą“, – sako profesorius.

Audinio ar skystoji biopsija?

Navikinio plaučių audinio tyrimas ilgą laiką buvo vienintelis plaučių vėžio molekulinio genetinio profilio įvertinimo metodas. Prof. M. Žemaičio teigimu, jis ir toliau išlieka aktualus, ypač vertinant plaučių vėžio morfologiją ir molekulinius genetinius pokyčius, tačiau yra situacijų, kai jis nėra optimalus ar galimas visiems pacientams.

„Siekiant įvertinti išplėstinį genetinį plaučių vėžio profilį, kartais rekomenduojama vietoj navikinio audinio biopsijos rinktis kraujo mėginių tyrimus. Pavyzdžiui, jeigu pacientui negalima atlikti navikinio audinio biopsijos dėl prastos paciento būklės ar sunkiai prieinamų navikinių židinių, kai ne visada galima saugiai atlikti procedūrą ar gautos medžiagos kiekis nebus pakankamas, taip pat kai yra padidinta komplikacijų rizika, kai tyrimo kaina yra didesnė ar laikas ilgesnis. Svarbu ir tai, kad navikinio audinio biopsijos metu ištiriami tik konkrečios vietos pakitimai, kai tuo tarpu kraujyje cirkuliuojantys žymenys, patenkantys iš visų navikinių židinių, atspindi vėžio proceso heterogeniškumo pokyčius“, – vardija profesorius.

Pastaruoju metu didelę reikšmę medicinoje įgijo vadinamoji skystoji biopsija – įvairių cirkuliuojančių žymenų tyrimas kraujyje vietoje audinio. Profesoriaus teigimu, ji neturi daugelio navikinio audinio biopsijos trūkumų, yra saugi ir ją galima kartoti gydymo eigoje.

„Skystoji biopsija dažniausiai yra rekomenduojama kaip papildomas tyrimas tais atvejais, kai nepakankamas kiekis navikinio audinio ar kai navikinio audinio biopsija negalima. Klinikinių tyrimų duomenimis, genetinių pakitimų ištyrimas iš navikinio audinio galimas 84 proc., o iš kraujo – 94 proc.“, – sako prof. M. Žemaitis.

Daugiau galimybių parinkti tinkamiausius vaistus

Šiandien laisvai kraujyje cirkuliuojanti navikinė DNR yra labiausiai ištyrinėtas plaučių vėžio biologinis žymuo. Cirkuliuojančios navikinės DNR kraujo plazmoje nustatymui gali būti naudojami polimerazės grandininės reakcijos (PGR) ar naujos kartos sekoskaitos (NKS) tyrimo metodai.

PGR tyrimo metodu galima nustatyti tik konkrečią žinomą molekulinę mutaciją per gana trumpą 2–3 dienų laiko tarpą. NKS tyrimu galima atlikti viso genomo, viso egzomo ar tam tikros grupės genų (nuo kelių iki kelių šimtų) sekoskaitą.
„Tobulėjant technologijoms NKS tyrimas, anksčiau buvęs brangus, šiuo metu vis labiau prieinamas. Tai tarptautinių draugijų rekomenduojamas tyrimo metodas, tinkamas klinikiniam naudojimui su priimtinu 2 savaičių ištyrimo laiku“, – paaiškina prof. M. Žemaitis.

Plaučių vėžio išsamaus genomo tyrimui naudojami įvairūs NKS rinkiniai. Vienas tokių, taikomas ir Lietuvoje, – „FoundationOne® Liquid CDx“. Jo metu ištiriama daugiau nei 300 genų, papildomai nustatomas mikrosatelitų nestabilumas ir įvertinamas naviko mutacijų kiekis.

Profesoriaus teigimu, skystoji biopsija, ypač taikant šiuolaikišką naujos kartos sekoskaitos tyrimo metodą, yra efektyvi alternatyva, kai negalima atlikti navikinio audinio biopsijos. Dėl didelio specifiškumo ir pakankamo jautrumo ji leidžia parinkti efektyviausius taikinių terapijos vaistus nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergantiesiems tiek gydymo pradžioje, tiek ligai progresuojant.

Rekomenduojame
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose
 
Keltuvų nuoma
 
LightPlex Bond Retention Shampoo Plauko jungtis atkuriantis šampūnas, 250ml
 
ECCO Exohike Men's Cocoa Brown 45

Parašykite komentarą