Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (toliau – Teismas), išnagrinėjusi norminę administracinę bylą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2018 m. vasario 28 d. priimtų Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) pakeitimų, neskundžiamu sprendimu pripažino, kad VKEKK patvirtinti pakeitimai neprieštarauja įstatymams.
Teismas šioje byloje vertino, ar VKEKK pakeistos Aprašo nuostatos, reglamentuojančios palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimą, t. y. kainos nustatymą, už kurią šiluma perkama aukcione, užtikrina centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms, kaip viešosios paslaugos teikėjoms, visų būtinųjų sąnaudų padengimą, įtraukiant jas į šilumos kainas vartotojams, ir ar VKEKK priimti Aprašo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai, Vietos savivaldos įstatymui ir Šilumos ūkio įstatymui.
Teismas konstatavo, kad VKEKK, priimdama sprendimus, vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir siekia užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos segmente, taip garantuodama, kad vartotojams šiluma būtų tiekiama mažiausiomis sąnaudomis.
VKEKK aukščiau nurodytus teisės aktus priėmė, siekdama sudaryti skaidrias ir nediskriminacines konkuravimo šilumos gamybos rinkoje sąlygas visiems rinkos dalyviams, dalyvaujantiems šilumos supirkimo aukcionuose.
Šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų pajamos iš šilumos gamybos veiklos priklauso tik nuo aukciono rezultatų, todėl lygiavertis konkuravimas aukcione šilumos vartotojams garantuoja mažiausią gaminamos šilumos kainą. Rinkos dalyviai, teikdami pasiūlymą aukcionui, turi neviršyti VKEKK nustatytos šilumos supirkimo kainos viršutinės ribos (palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų).
Šiuo metu Lietuvoje veikia 41 nepriklausomas šilumos gamintojas (27 – reguliuojami), daugiausia jų veiklą vykdo Kaune (11) ir Klaipėdoje (6), Vilniuje yra 5 nepriklausomi šilumos gamintojai.
Pranešimą paskelbė: Aistė Griškonytė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
