Kasmet gegužės 6-ąją minima Tarptautinė diena be dietų, kurios simbolis – šviesiai mėlynas kaspinas. Šios dienos koncepcija gimė 1992 m., kai nuo nervinės anoreksijos kentėjusi britų aktorė Mary Evans Young nusprendė kovoti su dietų pramone ir atkreipti pasaulio dėmesį į valgymo sutrikimų sukeliamas ligas. „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos, o svarbiausia – subalansuota kasdieninė mityba bei kuo daugiau įvairovės maisto racione, kuriame per šventes atsiranda vietos net saldumynams. Šią progą „Rimi“ kulinarai kviečia paminėti su sūrios karamelės pyrago desertu.
Reta dieta garantuoja gerą savijautą
Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dietos rekomenduojamos tik sergantiems tam tikromis ligomis. Tuo tarpu sveikiems žmonėms gerą savijautą turėtų užtikrinti valgymo reguliarumas, žmogaus poreikius atitinkantis maisto kiekis ir kuo daugiau spalvų bei įvairovės mitybos racione.
„Geros savijautos nereikėtų tapatinti su dietomis. Iš savo gydytojos dietologės praktikos galiu paliudyti, kad labai retai tenka sutikti žmonių, kurie gerai jaustųsi pasirinkę vieną ar kitą internete rekomenduojamą svorį mažinančią dietą. Pirmiausia, užsitęsęs kalorijų trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, o nuolatinis dietų laikymasis ne tik alina fizinį kūną, bet ir keičia žmogaus psichologiją – provokuoja kaltės jausmą, slopina valgymo malonumą, be to, skatina sergamumą valgymo sutrikimais. Dietų laikymasis taip pat keičia žmogaus metabolizmo procesus, tad dažniausiai tie, kurie nuolatos laikosi dietų, iš tikrųjų, bėgant laikui, tik augina savo svorį“, – pastebi gydytoja dietologė.
Besilaikantys dietų rizikuoja mitybos nepakankamumu
„Po kelių savaičių ar mėnesių griežtos dietos veidrodyje galbūt matome svorio sumažėjimą, tačiau neįvertiname, jog nei viena mažesnio nei 1000 kilokalorijų dieta nepraeina be pasekmių. Visų pirma, tai – tik laikinas rezultatas, dažniausiai pasibaigiantis tuo, jog po 7-10 dienų, nustojus laikytis alinančio raciono, svoris grįžta, o dar per sekančias kelias savaites, padvigubėja. Dietų sukeliama ir ilgalaikė sisteminė žala sveikatai, neišvengiama – prastėja kraujo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitų organizmo sistemų būklė, mažėja būtinas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis organizme“, – apie nepamatuotų dietų poveikį pasakoja gydytoja dietologė E. Gavelienė.
Deja, šis poveikis išoriškai kurį laiką nepastebimas, todėl dietų besilaikantieji apie tai nesusimąsto. Tokie ženklai, kaip slenkantys plaukai, sausėjanti ar vystanti oda, jautri burnos gleivinė, dantų jautrumas išduoda, jog organizmui trūksta maistinių medžiagų. Gydytoja įspėja: jei mažo kaloringumo dieta užsitęsia ilgiau nei savaitę, organizmui gresia sunkiai ateityje kontroliuojamos pasekmės dėl mitybos nepakankamumo.
Desertas – nebūtinas, bet galimas raciono komponentas
Gydytoja pastebi, jog susidūrus su griežtais apribojimais, kai iš meniu pašalinami visi mėgstami, dažnai vartojami, maisto produktai, prasideda psichologinė, neurologinė ir hormoninė reakcija, kuri priešinasi svorio metimui. Todėl tam, kad taip nenutiktų, reikia labai apgalvotai rinktis maistą, kad jo pakaktų tiek fiziniam kūnui, tiek ir teigiamoms emocijoms. Desertas taip pat gali atsirasti racione reikiamu dažniu, pavyzdžiui, kartą per savaitę
„Tarptautinė diena be dietų nėra skirta atsisakyti dietos tiems asmenims, kurie dėl sveikatos sutrikimų turi rinktis tam tikrą racioną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į lėkštės turinį, jo visavertiškumą ir į tai, kad turėtume stengtis ne chaotiškaimažinti maisto kiekį, bet stengtis užtikrinti įvairų, maistingą, pakankamą savo kasdienį racioną. Kiekvieną dieną turėtume rinktis tai, ką valgyti yra naudingiausia, įskaitant ne mažiau kaip penkias porcijas vaisių ir daržovių, pakankamai viso grūdo kruopų, , žuvies, mėsos ir kiaušinių, ankštinių daržovių bei pieno produktų. Taip pat svarbu nepamiršti gerti reikiamą kiekį vandens ir kasdien, bent po 30 min skirti mankštai ar kitam fiziniam aktyvumui“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
„Rimi“ kviečia švęsti dieną be dietų ir dalijasi sūrios karamelės pyrago receptu. Jį skanauti dietologė pataria ne dažniau nei kartą per savaitę.
RECEPTAS
Sūrios karamelės pyragas
Kremui reikės:
115 g sviesto
200 g rudojo cukraus
235 ml verdančio vandens
3 šaukštų kukurūzų krakmolo
2 šaukštų kvietinių miltų
0.5 šaukštelio druskos
400 ml pieno
3 vnt. kiaušinio trynių
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
Pagrindui reikės:
250 g sviestinių sausainių
125 g sviesto
Papuošimui reikės:
25 ml 35% rieb. grietinėlės
Sūdytų riešutų
Gaminimo eiga:
Paruoškite pagrindą. Susmulkinkite sausainius, kruopščiai sumaišykite juos su sviestu. Pirštais spauskite tešlą prie kepimo popieriumi išklotos atidaromos kepimo skardos (21–22 cm) dugno ir šonų. Paruoštą pagrindą padėkite į šaldytuvą.
Paruoškite sūdytos karamelės kremą. Nedideliame dubenyje išplakite kiaušinių trynius ir atidėkite juos nuošaliau.
Vidutiniame puode sumaišykite kukurūzų krakmolą, miltus ir druską. Įpilkite pieno.
Ištirpinkite sviestą vidutinės ugnies keptuvėje ir kaitinkite, kol paruduos.
Įpilkite cukraus ir pavirkite dar maždaug 5 minutes.
Įpilkite karšto vandens. Būkite atsargūs – vanduo gali taškytis!
Sumaišykite paruoštą cukraus mišinį su pieno-miltų mišiniu.
Užvirkite ant vidutinės ugnies.
Nuolat maišykite ir virkite 10 minučių, kol mišinys sutirštės. Nukelkite puodą nuo ugnies. Palaipsniui įmaišykite karamelės mišinį (iš pradžių tik trečdalį) į kiaušinio trynio putas. Nuolat maišykite!
Į atskirą prikaistuvį supilkite kiaušinių putų-karamelės mišinį ir supilkite likusį karamelės mišinį.
Keletą minučių pavirkite. Nukelkite nuo ugnies ir supilkite vanilės ekstraktą.
Supilkite karamelinį kremą ant sausainių pagrindo ir šaldykite mažiausiai 3-4 valandas.
Paruoškite patiekimui. Išimkite pyragą iš skardos. Išplakite grietinėlę ir aptepkite ja pyragą bei užbarstykite sūdytais riešutais. Skanaus!