Įvairenybės

Senjorų sveikata: kaip gyventi ilgiau ir sveikiau?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip geros fizinės, psichinės ir socialinės savijautos būseną, o ne tik ligų ar negalios nebuvimą. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į faktą, jog sveikata – vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių senjorų gyvenimo kokybę, o Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių bendrijoje ir daugiau kaip trečdalį visuomenės sudarys 65-erių bei vyresnio amžiaus gyventojai. Šie pokyčiai vyksta nepaprastai greitai: dar 1990 m. Lietuvos populiacija buvo viena iš šešių jauniausių Europoje.

Lietuvos ekspertų teigimu, itin spartus visuomenės senėjimas išryškina opias problemas: didelė dalis senjorų gyvena vieni ir jaučiasi vieniši bei nereikalingi, o tai neišvengiamai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę.

Profilaktiniam sveikatos patikrinimui – mažas dėmesys

Higienos instituto duomenimis, 2021-iais 65-erių ir vyresnių šalies gyventojų amžiaus grupėje profilaktinių vizitų pas gydytojus rodiklis siekė vos 5,27 proc.

„Vyresniame amžiuje neretai išsivysto anemija, cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai, sąnarių pažeidimai, širdies, akių, smegenų kraujagyslių, nervų ir plaučių ligos. Šios sveikatos problemos yra nulemtos procesų, vykstančių organizme ne vieną mėnesį, todėl tikrinantis profilaktiškai, ligą galima diagnozuoti anksti, jai dar nespėjus įsisenėti ir pasiekti sunkios stadijos. Tačiau turimi statistiniai duomenys rodo, kad senjorai profilaktinei savo sveikatos patikrai skiria per mažai dėmesio. Dėl šios priežasties turime paskatinti juos reguliariai lankytis pas gydytojus ir vykdyti jų nurodymus, skirtus bendros savijautos gerinimui“, – teigia „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Senjorų nejudros įtaka gyvenimo trukmei ir kokybei

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė 2020-iais metais siekė 75,1 metų ir buvo kiek daugiau nei 5 metais trumpesnė už ES vidurkį. Be to, 2019-iųjų duomenimis, vos 3,2 proc. Lietuvos senjorų per savaitę skiria laiko sveikatą stiprinančioms fizinio aktyvumo veikloms, o tai reiškia, kad didžioji dauguma pagyvenusių šalies gyventojų jaučia nejudros pasekmes.

„Dėl nejudros trumpėja gyvenimo metai, silpnėja imuninė sistema ir bendra sveikatos būklė, didėja rizika susirgti nutukimu, širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis. Fizinio aktyvumo stoka taip pat sukelia ir kitų pasekmių – neigiamai veikia emocinę būklę, dėl to išbalansuojama nervų sistema, didėja depresijos ir kitų psichikos sutrikimų rizika“, – įspėja R. Blynas.

Socialinių ryšių svarba emocinei sveikatai

Nemokamas draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos paslaugas senjorams teikiančios „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė teigia, kad senjorų patiriama vienatvė skatina psichikos sutrikimus, o atrastas bendravimo džiaugsmas leidžia lengviau prisitaikyti prie sunkumų ir stiprina emocinę sveikatą.

„Vieniši žmonės dažnai pakliūna į uždarą ratą: bėgant metams siaurėja jų socialinių ryšių ratas, dėl to prastėja ir socialiniai įgūdžiai, mažėja pasitikėjimas savimi, didėja patiriamas stresas, nerimas, atsiranda polinkis į depresiją. Visa tai lemia, kad žmogus atsiriboja nuo kitų ir pradeda vengti net ir prieinamų socialinių kontaktų. Kitaip tariant, vienišumas tampa „chroniškas“. Tuo tarpu nuoširdus bendravimas, draugiškų ryšių kūrimas, galimybė dalyvauti abiem pašnekovams prasmingame pokalbyje sugrąžina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir tuo pačiu gali lemti geresnę gyvenimo kokybę“, – teigia Ž. Kaniavienė.

Psichologė tęsia, kad senjorų vienatvė – ne tik Lietuvos problema: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje 20-34 proc. vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, o situaciją dar labiau pablogino COVID-19 pandemija ir priverstinė izoliacija.

„2018 m. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskyrė Vienatvės ministrą, kurio tikslas – kovoti su paaštrėjusia psichikos sveikatos krize šalyje. Tą patį padarė ir Japonijos valdžia. Šios pastangos rodo, kad šalys pripažįsta vienatvės sukeliamas problemas ir skiria vis didesnį dėmesį socialinių ryšių skatinimui. Be to, žinome, kad Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje yra panašaus pobūdžio senjorams skirtos linijos, kaip Lietuvoje veikianti „Sidabrinė linija“, – sako Ž. Kaniavienė.

Menkas senjorų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą

Naujausios EK aktyvaus senėjimo indekso ataskaitos duomenimis, 11,1 proc. vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų dalyvauja socialinėje veikloje, kai ES vidurkis siekia 17,9 proc., o pilietinėje –10,8 proc., kai kitose ES šalyse net 27 proc.

„Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis pastebi, jog Lietuvoje yra daug senjorų, galinčių dalyvauti socialinėse ir pilietinėse veiklose, tačiau šios didelės žmonių grupės sukaupta patirtis ir kompetencijos nėra pakankamai išnaudojamos. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Lietuvoje senjorai vis dar skeptiškai žiūri į savanorystę – šioje veikloje jų dalyvauja tik 2,4 proc., o du trečdaliai neketina dalyvauti, savo sprendimus pagrįsdami laiko trūkumu ir amžiaus ar sveikatos problemomis.

„Nevyriausybinės organizacijos gali šią situaciją keisti, didindamos savanoriškos veiklos formų pasiūlą ir pritaikymą senjorams bei aiškiai suprantama kalba ir patikimais būdais pasakodamos apie tokios veiklos galimybes bei sąlygas. Asmeninis kvietimas ir padrąsinimas dažniausiai lemia tai, jog senjoras pasiryžta žengti žingsnį ir įsitraukia į savanorišką veiklą. Be to, senjorams, kaip ir visiems savanoriams, reikėtų padėkoti už savanoriškai veiklai skiriamą asmeninį laiką ir energiją“, – tikina „Sidabrinės linijos“ vadovas. 

Kaip stiprinti senjorų sveikatą?

„Camelia“ vaistininkas R. Blynas ir „Sidabrinės linijos“ atstovai dalijasi patarimais, kurie padės stiprinti senjorų fizinę bei emocinę sveikatą, o tuo pačiu ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

„Senjorai, norintys gyventi ilgai ir sveikai, turėtų nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis, nakties miegui skirti bent 8 valandas, sveikai ir subalansuotai maitintis bei reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu. Taip pat daugiau laiko praleisti gryname ore, užsiimti mėgstama veikla, atsisakyti žalingų įpročių bei sekti kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje rodiklius“, – teigia vaistininkas.

„Sidabrinės linijos“ atstovų teigimu, svarbu pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine senjorų sveikata bei mažinti jų patiriamą vienatvę.

„Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo gali kiekvienas. Tereikia nuoširdžiai senjoro paklausti, kaip jis jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia. Ir, be abejo, padrąsinti išbandyti naujas veiklas – savanorystę ar draugystės pokalbius su bendraminčiais“, – įsitikinęs M. Čiuželis.

„Sidabrinės linijos“ vadovui pritaria ir psichologė Ž. Kaniavienė, pabrėžianti bendravimo svarbą senjorams.

„Daugybė tyrimų rodo, kad įvairūs fizinės ir psichologinės savijautos parametrai yra susiję tarpusavyje. Todėl veikiant vieną iš jų, galima daryti įtaką ir kitiems. Draugyste pagrįstas bendravimas, pirmiausia, nukreiptas į vienišumo mažinimą, leidžia pagerinti žmonių savijautą įvairiais aspektais. Kitaip tariant, santykinai mažomis sąnaudomis įmanoma gerinti pašnekovų gyvenimo kokybę“, – sako psichologė.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „coagency”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą