Įvairenybės

Seimo narių O. Leiputės ir D. Šakalienės pranešimas: „Įstatymas, palaidojęs „vyro teisę auklėti žmoną“: prieš 10 metų priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“

Prieš dešimt metų buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusios Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos atstovės Jūratė Šeduikienė ir Salomėja Jasudienė bei Seimo narės Orinta Leiputė ir Dovilė Šakalienė aptarė istorinę šio įstatymo reikšmę ir ypatingą aktualumą šiandien.

O. Leiputė pažymėjo, kad smurto problema išlieka labai opi, nors įstatymas įsigaliojo prieš 10 metų. Praėjusiais metais įvyko 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimose. Palyginti su ankstesniais metais, išaugo nužudymų skaičius šeimose (apie 12 proc.). Kas trečia moteris patiria smurtą. Apie 60 proc. iš jų niekur nesikreipia.

Iki 2011 m. smurto aukos dėl smurto artimoje aplinkoje galėjo kreiptis tik privataus kaltinimo tvarka. Smurtą buvo įprasta traktuoti kaip „buitinį konfliktą“, „vidinį šeimos reikalą“. Policija nebuvo pasirengusi padėti – skatindavo smurtautoją ir smurto auką susitaikyti. Lūžis įvyko tik 2011-aisiais, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Specializuotos pagalbos centrai gali suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusios moterims ir tais atvejais, kai jos nesikreipia į policiją.

Moterų informacijos centro direktorė J. Šeduikienė priminė, kad įstatymo link buvo einama mažais žingsneliais. Dar 2000-aisiais teikti pasiūlymai vėliau tapo 2011 m. įstatymo dalimi. Tačiau kai kurie siūlyti esminiai dalykai į jį nepateko, pvz., neįtvirtintas aukos saugumo užtikrinimo mechanizmas. Ekspertė viliasi, kad dabar siūlomas apsaugos orderio įteisinimas padės užlopyti šią spragą.

J. Šeduikienė taip pat pažymėjo, kad vis dar neišspręsti smurtautojo iškeldinimo iš gyvenamosios vietos ir draudimo artintis prie aukos klausimai. Būtina toliau galvoti apie smurtautojo teisių bendrauti su savo vaikais (ir dalyvauti jų auklėjime) apribojimą.

„Su tuo įstatymu įsisąmoninome, kad egzistuoja smurtas artimoje aplinkoje. Dar trūksta supratimo, kad egzistuoja smurtas dėl lyties“, – sakė ekspertė.

Kalbėtoja taip pat atkreipė dėmesį į neišspręstą priešpriešą tarp dviejų įstatymų: vaiko teisių ir smurto artimoje aplinkoje.

Moterų veiklos inovacijų centro direktorė S. Jasudienė informavo, kad Lietuvoje veikia 16 specializuotos pagalbos centrų. Jie teikia pagalbą visose 60 savivaldybių. Ji akcentavo, kad be galo svarbu, kad į šią veiklą įsitrauktų savivaldybės.

NVO duomenimis, 2020 m. specializuotos kompleksinės pagalbos centrai 11 879 nukentėjusiesiems suteikė 63 750 pagalbų (konsultanto, teisininko, psichologo) – vidutiniškai 5 pagalbas kiekvienam nukentėjusiajam. 81 proc. nukentėjusių – moterys, 89 proc. smurtautojų – vyrai.

D. Šakalienė pabrėžė, kad kol valstybėje moterys nesijaučia saugios, apgintos ir galinčios gauti pagalbą, tol beprasmiška kalbėti apie kokybišką demokratiją ir laisvą šalį. „Kas trečia moteris patiria smurtą – kalbame apie milžinišką skaičių žmonių, kurių valstybė, galima sakyti, nemato. Dėl smurto artimoje aplinkoje valstybė kasmet patiria šimtus milijonų eurų nuostolių – kaip valstybė, nesugebame susiskaičiuoti, į ką turėtume investuoti“, – sakė parlamentarė.

Jos vertinimu, lyčių politika Lietuvoje tebėra fragmentiška: „Viskas laikosi ant sveikatą aukojančių žmonių, daugiausia moterų, pečių – pagal formulę „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“. Debatai esminiais klausimais truko ir tebetrunka per ilgai.

D. Šakalienė prisiminė, kaip Seimo narys (kuris, kaip paaiškėjo, pats smurtavo prieš savo žmoną) Seimo salėje aiškino apie „vyro teisę auklėti savo žmoną“. Parlamentarė pažymėjo, kad anuomet įstatymas buvo priimtas tik todėl, kad rengėjai atsisakė smurto dėl lyties sąvokos: mat buvo sakoma, kad negalima kalbėti apie smurtą tik prieš moteris. „Smurtas prieš moteris yra didžiausias skaudulys. Ignoruoti dramblį kambaryje yra keista“, – sako parlamentarė.

Nors smurtautojo iškeldinimo tvarka buvo priimta dar 2011-aisiais, o pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašas – 2012-aisiais, iki šiol ne visada fiksuojami smurto artimoje aplinkoje atvejai, vis dar reikalaujama, kad moteris rašytų pareiškimą, bandoma priverstinai sutaikyti auką ir smurtautoją. D. Šakalienė taip pat įspėja, kad labai apleista lieka smurto prevencija, kuriai būtina numatyti adekvatų finansavimą, jei norime išvengti skaudžių ilgalaikių pasekmių.

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

Rekomenduojame
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Parašykite komentarą