Teisėsauga, kriminalai

Seimo nario Vytauto Bako pranešimas: parlamentaras kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės

2022 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Po vizitų į Kybartų ir Medininkų užsieniečių registracijos centrus ir ten išsakytų nusiskundimų Seimo narys Vytautas Bakas kreipėsi į Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą dėl užsieniečiams teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.

„Daugelis registracijos centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, kuriems buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, teigia, kad jie nė karto nebuvo nei susitikę gyvai, nei bendravę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su jiems paskirtu advokatu. Kai kurie užsieniečiai pirmą ir paskutinį kartą jiems paskirtus advokatus matė kompiuterio ekrane nuotoliniu būdu vykstant teismo posėdžiui dėl jų sulaikymo. Nors Europos Komisija 2021 metų pabaigoje Lietuvai skyrė milijoninę paramą migracijos krizės valdymo išlaidoms padengti, nesugebame užtikrinti net vienos iš svarbiausių migrantų, kurių laisvė apribota, teisių – teisės turėti advokatą“, – teigia V. Bakas.

Daug skundų sulaukta ir dėl to, kad užsieniečių atžvilgiu priimtus Migracijos departamento sprendimus jie gauna lietuvių kalba ir nors informaciją apie sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio, apie apskundimo galimybę ir teisę gauti nemokamai paskirtą advokatą užsieniečiams išverčia centruose dirbantys Europos prieglobsčio paramos biuro vertėjai, tačiau patys sprendimų motyvai nėra verčiami. Buvo minima ir tai, kad kreipimosi dėl teisinės pagalbos ir jos teikimo tvarka Lietuvoje užsieniečiams nėra savaime aiški. Daug kalbintų užsieniečių nurodė, kad neturi jiems atstovaujančio advokato ir nežino, kur ir kaip kreiptis dėl teisinės pagalbos.

Analogiškus užsieniečių nusiskundimus dėl teisinės pagalbos prieinamumo užfiksavo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, trečiųjų šalių piliečiams suteikiama galimybė gauti teisinę konsultaciją, turėti atstovą ir, jei reikia, gauti lingvistinę pagalbą siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su jų grąžinimu. Europos Komitetas prieš Kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą laikosi pozicijos, kad teisė turėti advokatą yra viena iš svarbiausių migrantų, kurių laisvė apribota, teisių. Europos žmogaus teisių teismas teisinės pagalbos prieinamumą vertina kaip vieną iš aspektų, pagal kuriuos sprendžia, ar prieglobsčio procedūra konkretaus asmens atžvilgiu buvo teisinga.

„Kalbantis su advokatais išaiškėjo ir gana keista bei, mano nuomone, skandalinga aplinkybė, kad dėl to, jog teisinės pagalbos teikimo viešuosius pirkimus vykdo Migracijos departamentas, pirkimus laimėję advokatai, kaip buvau informuotas, vengia skųsti to paties Migracijos departamento sprendimus užsieniečių atžvilgiu, bijodami pralaimėti kitą teisinių paslaugų viešąjį pirkimą“, – pažymi V. Bakas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nario V. Bako nuomone, panašu, kad šiuo metu užsieniečių registracijos centruose nėra užtikrinama tinkama prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams teikiamos teisinės pagalbos kokybė. Advokatų tarybai išsiųstame rašte Seimo narys prašo įvertinti rašte pateiktą informaciją, o įžvelgus galimus advokatų, pasirašiusių paslaugų teikimo sutartis su valstybės institucijomis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti sprendimų dėl drausmės bylų kėlimo tokiems advokatams procedūras.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą